Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Iberijos istorinis regionas: Baskija (Euskal Herria)

Vieta	Šiaurės Iberija
Kalba	baskų
Istorinės valstybės:	, Navaros karalystė

Baskija (bask. Euskal Herria, isp. País Vasco, pranc. Pays Basque) – istorinis Europos regionas, esantis Iberijos šiaurėje. Šiuo metu jis padalintas tarp dviejų valstybių, – Ispanijos ir Prancūzijos. Jis istoriškai buvo ir iš dalies yra gyvenamas baskų, todėl yra svarbi sąvoka baskų nacionalizmui formuotis.

Dabartinis administravimas

Šiuo metu Baskija yra padalinta tarp dviejų valstybių, ir ją sudaro septynios istorinės sritys.

Prancūzijos valdoma dalis yra vadinama (bask. Iparralde), ir užima dalį Atlanto Pirėnų departamento, t. y. tris tradicines provincijas:
- (bask: Behe Nafarroa, pranc: Basse-Navarre), sostinė (bask: Donibane Garazi)
- (Labourd), sostinė (bask: Baiona)
- (Soule), sostinė (bask: Maule)
Ispanijos valdoma dalis yra vadinama (bask. Hegoalde), ir užima keturias provincijas, kurios grupuojamos į du autonominius regionus:
- Navara (bask: Nafarroa), sostinė Pamplona (bask: Iruñea)
- Biskaja (bask: Bizkaia), sostinė Bilbao (bask: Bilbo)
- (bask: Gipuzkoa), sostinė San Sebastianas (bask: Donostia)
- Alava (bask: Araba), sostinė Vitoria (bask: Gasteiz)

Geografija

Baskija glaudžiasi prie Biskajos įlankos, kuri sudaro vakarinę regiono ribą. Per regiono vidurį eina Pirėnų kalnai, į pietus nuo kurių yra derlingas Ebro slėnis, o į šiaurę – Garonos slėnis.

Baskų kalbos naudojimo žemėlapis Baskijoje

Demografija

Baskijoje gyvena apie 3 mln. gyventojų, ir gyventojų tankumas yra 140/km². Gyventojai koncentruojasi daugiausia didžiuosiuose miestuose ir vakarinėje regiono dalyje (Baskijos regione), kur gyvena 70 % visų gyventojų. Rečiausiai gyvenama yra Šiaurės Baskija (10 %).

Nors šis visas regionas visuomet buvo tirštai gyvenamas baskų, šiuo metu baskų kalba kalba maždaug ketvirtadalis gyventojų (apie 650,000). Dauguma jų koncentruojasi kalnuotose vietovėse, daugiau šiaurinėje regiono dalyje. Pietinė dalis baskiškai jau beveik nebešneka.

Istorija

Priešistorinė Baskija

Yra manoma, kad baskai buvo seniausi regiono gyventojai, senovės romėnų šaltiniuose įvardijami kaip vaskonai. Jie gyveno pasidaliję į daugybę genčių. Tikriausiai jiems giminingi buvo , gyvenę į vakarus, ir akvitanai, gyvenę į šiaurę.

Neolito kultūra į regioną skverbėsi lėtai. Nuo IV tūkst. pr. m. e. pradėti statyti megalitai, iš tų laikų randami dolmenai. III tūkst. pr. m. e. regione pradėtas vartoti metalas, o I tūkst. pr. m. e. viduryje keltai atnešė geležies vartojimą. Taip prasidėjo geležies amžius.

I a. pr. m. e. Romos imperija pasiekė Baskijos regioną, ir jis buvo inkorporuotas į Imperijos sudėtį. Tuo metu Baskijoje įkurtas ir suklestėjo Pompaelo miestas (dab. Pamplona). Jau tada Baskija buvo padalinta į dvi dalis, ir administruojama iš dviejų provincijų. Šiaurę administravo Akvitanijos Galija, o pietus – Tarakono Ispanija.

Tautų kraustymaisi

Silpstant Romos valdžiai, baskų teritorijos tapo praktiškai nebekontroliuojamos. Jos paskendo maištuose. Vėliau regioną nusiaubė karingos klajoklių gentys: vizigotai, alanai, svebai. 435–450 m. tęsėsi baskų ir germanų karai, nes germanai bandė šį regioną pajungti sau. Tačiau tai nepavyko nei vizigotams, nei vėliau svebams.

Po to, kai VI a. šiaurėje įsikūrė frankai, Baskija atsidūrė tarp dviejų kariaujančių karalysčių – Vizigotų ir Frankų. Tačiau nė viena iš jų nekontroliavo teritorijos.

Vaskonija

Pagrindinis straipsnis – .

VII a. Baskijoje susiformavo nepriklausoma Vaskonijos kunigaikštystė, kuri kurį laiką buvo dinastinėje unijoje su Akvitanijos kunigaikštyste. Ši kunigaikštystė užėmė visą Baskijos regioną.

VIII a. kunigaikštystės pietuose iškilo islamiškas Kordobos kalifatas, o šiaurėje – krikščioniška Frankų imperija. Vaskonija buvo tarp šių dviejų imperijų ir sugebėjo atsilaikyti prieš abi.

IX a. vis labiau didėjo pietinės Baskijos atskirtumas. Ten formavosi . Šiaurinė dalis, tuo tarpu, vėliau tapo žinoma kaip ir pateko į Prancūzijos įtakos sferą. Taip Baskija vėl buvo padalinta į dvi dalis, ir tas padalinimas išliko iki mūsų dienų.

Pamplonos ir Navaros karalystės

Pagrindinis straipsnis – Navaros karalystė.

824 m. Íñigo Íñiguez Arista tapo Pamplonos karaliumi ir įkūrė Pamplonos karalystę, kuri vėliau buvo žinoma kaip Navaros karalystė. Ši karalystė valdė tik Pietinę Baskiją. Valdant Sančui III (1000–35), karalystė įgijo didžiausią savo galybę, ir valdė didelę dalį Pirėnų pusiasalio. Sančui mirus, jo karalystė buvo padalinta į tris dalis: vakarinė dalis davė pradžią Kastilijos karalystei, rytinė – Aragono karalystei, o centrinė liko jo vyriausiam sūnui kaip Navaros karalystė.

Navara egzistavo iki pat 1513 m., kuomet buvo užkariauta Ispanijos. Tai buvo paskutinė detalė Ispanijos vienijime. Maža dalis karalystės, , egzistavo iki 1620 m., kuomet buvo inkorporuota į Prancūziją.

Ispanijos ir Prancūzijos sudėtyje

Nuo XVI a. Baskija buvo padalinta ir priklausoma. Ispanijoje baskų sritys džiaugėsi nemaža autonomija, o atskiros feodalinės sritys (fuerai) buvo traktuojamos kaip smulkios valstybėlės. Vykstant geografiniams atradimams, daug baskų jūreivių pagarsėjo savo žygiais ir dalyvavo po Ispanijos karūna kuriant Ispanijos kolonijinę imperiją.

Prancūzijos baskai vienu metu propagavo protestantizmą, buvo spausdinamos pirmosios knygos baskų kalba. 1572 m. Šiaurės Navaroje į valdžią atėjo Burbonai, kurių pirmasis atstovas Henrikas IV 1589 m. tapo ir Prancūzijos karaliumi. Ši dinastinė unija netrukus lėmė Šiaurės Navaros prijungimą prie Prancūzijos. Tada baskų teisės buvo stipriai apribotos.

Per visą XIX a. vykstant Karlistų karams Ispanijoje, vietiniai baskai rėmė tradicinius karlistus, baimindamiesi, kad moderni konstitucija panaikins baskų savivaldą ir feodalines autonomijas. Todėl per pilietinius karus Ispanijos Baskija vėl kurį laiką buvo nepriklausoma. Karlistų karai baskams baigėsi nesėkmingai, – vėl suvienijus Ispaniją, baskai neteko daugybės anksčiau turėtų tesių. Nepaisant to, Baskija išliko vienas autonomiškiausių regionų.

Modernioji Baskija

XIX a. pabaigoje prasidėjus pramoninei revoliucijai, Baskijos regionas vystėsi gana sparčiai, dėl turimų gausių geležies išteklių. Tai sukėlė daugybės gyventojų migracijas į šį regioną iš kitų Ispanijos vietų. Tai sukėlė grėsmę baskų tapatumui ir skatino nacionalizmo formavimąsį. Šis nacionalizmas siekė atkurti Baskijos vienybę ir nepriklausomybę.

XX a. IV dešimtmetyje vykusį Ispanijos pilietinį karą Baskijos remiama pusė pralaimėjo. Prasidėjus , baskai dažnai buvo traktuojami kaip išdavikai. Tuo metu Ispaniją buvo bandoma paversti vieninga, homogeniška šalimi. Todėl politika buvo nukreipta prieš baskiškąją tapatybę, buvo skatinamos ispanų migracijos į šį regioną. Tai dar labiau skatino nacionalizmą ir lėmė teroristinės grupuotės ETA atsiradimą.

1975 m. pasibaigus Franko diktatūrai, Ispanijoje pradėtos administracinės reformos atgaivino istorinius regionus, trys provincijos susijungė į Baskijos administracinį regioną. Navara, tuo tarpu, atsisakė prisijungti ir liko autonomiška. Administracinei Baskijai buvo garantuotos daugybė teisių, ir šis regionas yra vienas autonomiškiausių šiuolaikinėje Europoje.

Vikiteka: Baskija (istorinis regionas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga