Akvitanijos kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Akvitanijos kunigaikštystė (oks. Ducat d'Aquitània, pranc. Duché d'Aquitaine) − istorinė valstybė, egzistavusi IX–XV a. Iki XII a. apėmė dideles teritorijas vidurio Prancūzijoje, o nuo XIII a. (dar vadinama kaip Gijenos kunigaikštystė) daugiausia koncentravosi Gaskonėje ir aplinkinėse srityse.

Akvitanijos kunigaikštystė
Vakarų frankų karalystės dalis Anglijos karalystės dalis (1154-14)
← 852 – 1453 →
Vėliava Herbas
Location of Akvitanija (rausva) apie 1154 m.
Sostinė	Nenurodyta
Valdymo forma	monarchija
Akvitanijos kunigaikštis
852–866	Ranulfas II
Era	Viduramžiai

Raida

Iki kunigaikštystės įsikūrimo jos teritorijas valdė Akvitanijos karalystė – daugiau ar mažiau nuo Frankų valstybės priklausoma valda, kurioje paskutinius amžius valdė Karolingų dinastijos atstovai. 835 m. nuo jos atskilusioje grafu tapo . 852 m. jis paskelbtas pirmuoju Akvitanijos kunigaikščiu. Tai buvo nominalus titulas, kurio turėtojas neturėjo nei žemių, nei sostinės. Šį titulą paprastai gaudavo galingiausias regiono grafas.

Akvitanijos kunigaikščio titulą užtvirtino . Mirus karaliui Karoliui Storajam, Ranulfas palaikė karaliaus kandidatūrą, o 888 m. pats pasiskelbė Akvitanijos karaliumi. Tačiau jo palikuonys vėliau titulavosi tik kunigaikščiais.

893 m. gretimos grafas užėmė Puatu ir tapo Akvitanijos kunigaikščiu. Šį titulą jo palikuonys išlaikė iki 927 m., kol buvęs Puatu grafas neperėmė Puatu ir Overnės grafysčių, o kartu ir Akvitanijos. Ebalas jau valdė ir Limuzeną bei Beri. Ebalo stiprėjimas nedavė ramybės tuometiniam karaliui , kuri 932 m. Akvitanijos kunigaikščio titulą perdavė ().

Tik 962 m. susigrąžino titulą į Ranulfidų rankas, o jo palikuonims pavyko jį išlaikyti Puatu grafų rankose. Giljomas IV pradėjo atvirą karą su Vakarų Frankų karaliumi , o Giljomas V užtikrino kunigaikštystei taiką ir klestėjimą, pradėjo didelio masto statybas. Per vedybas jis įgijo ir . Ranulfidai buvo de facto nepriklausomi nuo Vakarų frankų karalystės šiaurėje, o jų interesai labiau koncentravosi ties pietinėmis kaimynėmis Ispanijoje.

1137 m. mirus Puatu grafui Giljomui X, neliko vyriškos lyties įpėdinio. Sostą paveldėjo jo dukra . Jos paveldėtos valdos viršijo tuometinio Prancūzijos karaliaus kontroliuojamas teritorijas. Netrukus Eleonora buvo ištekinta už , Prancūzijos karaliaus. 1152 m. jis su ja išsiskyrė, ir tais pačiais metais Eleonora ištekėjo už kito galingo feodalo - Anžu grafo Henriko, kuris netrukus tapo Anglijos karaliumi. Tai pavertė Akvitaniją Anglijos karalystės valda, dėl ko negalėjo sutikti Prancūzija. Dėl to gerokai vėliau, 1337 m., prasidėjo Šimtametis karas.

Anglijos valdoma Akvitanija pamažu traukėsi, jos atskiras grafystes palaipsniui užimant Prancūzijos karaliams. Nuo XIII a. Akvitanija daugiausia koncentravosi Gaskonės regione, ir buvo pradėta vadinti iškraipytu pavadinimu Gijenė (pranc. Guyenne, iš Akvitanijos pavadinimo Aguyenne). Ją, be Gaskonės, sudarė , Limuzenas, ir kitos feodalinės sritys. Prancūzijos karaliai formaliai neatsisakė Akvitanijos: nuo XIV a. vidurio Akvitanijos kunigaikščio titulą jie kelis kartus suteikė Dofinės srities lordams.

1453 m. Anglijai pralaimėjus Šimtametį karą, Akvitanijos kunigaikštystė galutinai panaikinta ir prijungta prie Prancūzijos karūnos.

Sandara

Akvitanijos kunigaikštystė buvo atskirų valstybėlių (grafysčių) mozaika. Ją sudarė šios valdos:

• - valdoma Ranulfidų dinastijos, pagrindinė valda, prarasta XIII a.;
• - susiformavo X a., ją valdė vietos grafai, o vėliau . Prarasta XIII a.
• - valdoma Taileferių giminės, prarasta XIII a.
• - nuo XI a. valdoma Taleiranų giminės
• - galutinai prarasta 1271;
• - 1053 prijungta prie Akvitanijos, vėliau tapo pagrindine jos valda;
• - 1037 m. prijungta, o 1271 m. prarasta;
• - 1259 dalinai, o 1360 m. pilnai perėjo Akvitanijai. Prarasta 1440 m.
• - prijungta prie Akvitanijos 1360 m.

Kunigaikščiai

• • (852–866);
  • (887–890), 888-90 m. titulavosi karaliumi;
  • (890–893).
• Overnės grafų dinastija
  • (893–918);
  • (918–926);
  • (926–927).
• Ranulfidai
  • Ebalas Pavainikis (927–932)
• Ruergai
  • (932–936)
  • (936–955)
• Kapetingai
  • (955–962)
• Ranulfidai
  • (962–963);
  • (963–995);
  • (995–1030);
  • (1030–38);
  • (1038–39);
  • (1039–58);
  • (1058–86);
  • (1086–1127);
  • (1127–37);
  • (1137–1204)
• Kapetingai (kartu ir Prancūzijos karalius)
  • Liudvikas VII (1137–52)
• (kartu ir Anglijos karaliai)
  • Henrikas I (1152–89);
  • Ričardas I Liūtaširdis (1189–99);
  • Jonas I (1199–1216);
  • (1216–72);
  • Eduardas I (1272–1307);
  • Eduardas II (1307–25);
  • Eduardas III (1325–62);
  • (1362–72);
  • (1390–1399);
  • Henrikas III (1399–1400);
  • (1400–1422);