Šuoliai su slidėmis sporto šaka kurioje slidininkai leidžiasi tramplinu o vėliau šoka nuo jo stengdamiesi nušokti kuo to

Šuoliai su slidėmis – sporto šaka, kurioje slidininkai leidžiasi tramplinu, o vėliau šoka nuo jo stengdamiesi nušokti kuo toliau. Be to, už slidininkų šuolio atlikimo techniką teisėjai skiria taškus. Slidės, naudojamos šuoliui nuo tramplino, yra plačios ir ilgos (ilgis nuo 240 iki 270 centimetrų, plotis nuo 94 iki 110 mm). Šuoliai su slidėmis nuo tramplino yra daugiausia žiemos sportas, vykstantis ant sniego, ir įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. Taip pat gali vykti vasarą ant dirbtinių paviršių (porcelianas ar šalčio turėklų takas ant nusileidimo tako, plastikas ant besileidžiančios kalvos).

Istorija

Šuolis nuo tramplino atsirado iš Morgedalio, Norvegijos, bet pirmos deramos varžybos buvo surengtos Trysilyje 1862. Pirmos plačiai žinomos šuolių nuo tramplino varžybos buvo Husebyrenene, kurios vykdavo Osle nuo 1879. Metinės varžybos buvo perkeltos į Holmenkollen trampliną nuo 1892, ir Holmenkollen tapo šuolių nuo tramplino aukščiausio lygio varžybų vieta.

Varžybos

Šuolių su slidėmis tramplinas Otepėje, Estijoje.

Šuolių su slidėmis Pasaulio taurės varžybos vykdomos trijų tipų kalvose:

Normalių kalvų varžybos

Šuolių su slidėmis Normalių kalvų varžybos, kurių kvalifikacinė linija yra nustatoma apytikriai ties 80-100 metrų riba. Šuolininkai gali nušokti apie 110 metrų.

Aukštų kalvų varžybos

Aukštų kalvų varžybos yra tos, kurių kvalifikacinė linija nustatoma apytikriai ties 120–130 metrų riba. Šuolininkai gali nušokti atstumus iki 145 metrų. Šiuose tramplinuose vyksta ir individualios, ir komandinės varžybos.

Skrydžiai su slidėmis

Skrydžių su slidėmis varžybų metu šuolininkų kvalifikacinė linija siekia net 185 metrus. Šuolių su slidėmis pasaulio rekordas buvo pasiektas 2005 metų kovą. Jį Planicoje, Slovėnijoje pasiekė norvegų šuolininkas Bjørnas Einaras Romørenas, kuris nušoko 239 metrus.

Vasaros šuoliai su slidėmis

Šuoliai nuo tramplino gali vykti net vasarą, bet tam reikia, jog nusileidimo takas būtų padengtas porcelianu arba plastiku.

Moterų šuoliai su slidėmis

2006 m. gegužės 26-ąją, Tarptautinė Slidžių Federacija (FIS) nusprendė leisti moterims dalyvauti šuolių su slidėmis rungtyje 2009 Pasaulio Slidinėjimo Čempionate Liberece, Čekijoje ir paskui dalyvauti komandinėse rungtyse 2011 metų Pasaulio čempionate. FIS taip pat pateikė pasiūlymą Tarptautiniam Olimpiniam Komitetui (IOC), prašantį, kad būtų leidžiama moterims dalyvauti 2010 Žiemos Olimpinėse žaidynėse Vankuveryje.

2006 m. lapkričio 28-ąją, pasiūlymas buvo atmestas IOC Vykdomosios tarybos. Atmetimo priežastis – mažas sportininkių skaičius, taip pat kaip ir tik kelios dalyvaujančios šalys sporte. Vykdomoji taryba pažymėjo, kad moterų šuoliai nuo tramplino turi dar būti visiškai pripažinti tarptautiniu mastu. Yra daugiau kaip 135 sportininkės, konkuruojančios tarptautiniame lygmenyje.

Moterų šuoliai su slidėmis 2011 m. pripažinti olimpine sporto rungtimi ir nuo 2014 m. Sočio olimpinių žaidynių (šuoliai nuo K90 tramplino) įtraukti į olimpinių žaidynių programą.

Technika

Naudojant šiuolaikinę V-techniką, kai slidės yra išskečiamos į šonus, išrastą Švedijos sportininko Jano Boklovo 1985 metais, slidininkai gali nušokti iki 10 % toliau palyginti su ankstesne technika, kai slidės laikomos lygiagrečiai. Aerodinamika tapo svarbiu faktoriumi. Ankstesnė technika reikalaudavo sportininkus sulenkti viršutinę kūno dalį ties klubu, ir ištiesti rankas į priekį kartu su slidėmis, lygiagrečiomis viena kitai. 1950-aisiais šuolininkai Andreasas Daescheriris ir Erichas Windišas pakeitė techniką, laikydami rankas prie klubų. Daescherio ir Windišo technika buvo naudojama šuoliams su slidėmis nuo 1950-ųjų, vėliau V-stilius jį pakeitė apie 1985 metus.

Šuolio įvertinimas

Šuolininko rezultatas apskaičiuojamas sudėjus taškus už nušoktą distanciją ir taškus, skirtus teisėjų už šuolio atlikimo techniką. Normalaus aukščio kalvose (K90) ir aukštose kalvose (K120) nustatoma distancija K. Šuolininkui, nušokusiam būtent šią distanciją, skiriama 60 taškų. Šuolininkui, kuris viršijo šią distanciją K90 kategorijos kalvose už kiekvieną tolimesnį nušoktą metrą pridedami 2 taškai prie 60, atitinkamai, nušokus trumpesnę distanciją už kiekvieną metrą atimami 2 taškai iš 60. K120 kategorijos kalvose atitinkamai pridedami ir atimami po 1,8 taško. Papildomai 5 teisėjai skiria maksimaliai iki 20 taškų už šuolio atlikimo techniką: kūno poziciją atsiplėšiant nuo tramplino, skrydį, nusileidimą, slidžių stabilumą skrydžio metu. Iš teisėjų skirtų taškų imami 3 viduriniai įvertinimai ir pridedami prie taškų už distanciją. Galutinis šuolininko rezultatas apskaičiuojamas sudėjus dviejų šuolių taškus. Laimi daugiausiai taškų surinkęs.

Populiarumas

Šuoliai su slidėmis yra populiarūs tarp žiūrovų Skandinavijoje, Centrinėje Europoje ir Suomijoje. Beveik visi pasaulinės klasės slidės šuolininkai atvyksta iš tų sričių ar iš Japonijos. Tradiciškai, stipriausios šalys yra [Suomija], Norvegija, Vokietija, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Šveicarija ir Japonija. Tradicinis Keturių Kalvų Turnyras (vok. Vierschanzentournee) rengiamas kasmet keturiuose tramplinuose Vokietijoje ir Austrijoje apie Naujuosius Metus, yra labai populiarus ir sutraukia didžiules žiūrovų minias.

Tramplinai

Trondheimo šuolių su slidėmis kompleksas

Šuolių su slidėmis Pasaulio Taurė

Keturių Kalvų Turnyras

Šiaurės turnyras

Lietuvoje

Šuolių su slidėmis tramplinas Zarasuose apie 1937 m.

Šuolių su slidėmis varžybos Lietuvoje buvo organizuojamos nuo 1940 m. ir baigtos organizuoti dar 1976 m. Šiuo metu šalyje nėra tramplinų, skirtų šuoliams su slidėmis.

1933 m. Zarasuose pastatytas 40 m pajėgumo šuolių su slidėmis tramplinas ant Skautų kalno, bet 1944 m. susprogdintas vokiečių karių.<1951 m. Kirove, Sovietų Sąjungoje nesėkmingai debiutavo Lietuvos nacionalinė rinktinė. Šalyje tuo metu buvo tik keli 15-20 m pajėgumo tramplinai, tarp kurių buvo Trakų, Telšių, Nemenčinės, Utenos rajonų trasos. Vėliau Ignalinoje buvo atidarytas 45 m pajėgumo Ignalinos tramplinas, kuriame 1965 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Vilniuje veikė trys mediniai šuolių su slidėmis tramplinai.

Lietuvos šuolių su slidėmis rekordas priklauso – 86 metrai, pasiektas 1960 m. Žemutiniame Naugarde, Sovietų Sąjungoje.

Šaltiniai

„Sochi 2014: Women ski jumpers have point to prove after 90-year wait | Owen Gibson“. the Guardian. Nuoroda tikrinta 2024-02-12.
The Sports Book. Dorling Kindersley Ltd, 2013, p. 305
. . Suarchyvuotas originalas 2013-12-02. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.
Skisprungschanzen-Archiv. „Zarasai“. Ski Jumping Hill Archive » skisprungschanzen.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-12.
. zarasailt. Suarchyvuotas originalas 2013-12-15. Nuoroda tikrinta 2013-12-15.
„Šuolininkų nuo tramplino bus daug!“. . 2011-02-09. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.
„Pradingę sporto objektai Lietuvoje (IV dalis): egzotiškos sporto šakos gyvenimas ir mirtis“. lrytas.lt. 2020-05-04. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 5 d..
(lenkų). . Suarchyvuotas originalas 2013-12-03. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.

Nuorodos

Viskas apie šuolius su slidėmis (anglų kalba)

[1] „Sochi 2014: Women ski jumpers have point to prove after 90-year wait | Owen Gibson“. the Guardian. Nuoroda tikrinta 2024-02-12.

[2] The Sports Book. Dorling Kindersley Ltd, 2013, p. 305

[3] . . Suarchyvuotas originalas 2013-12-02. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.

[4] Skisprungschanzen-Archiv. „Zarasai“. Ski Jumping Hill Archive » skisprungschanzen.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-12.

[5] . zarasailt. Suarchyvuotas originalas 2013-12-15. Nuoroda tikrinta 2013-12-15.

[6] „Šuolininkų nuo tramplino bus daug!“. . 2011-02-09. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.

[7] „Pradingę sporto objektai Lietuvoje (IV dalis): egzotiškos sporto šakos gyvenimas ir mirtis“. lrytas.lt. 2020-05-04. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 5 d..

[8] (lenkų). . Suarchyvuotas originalas 2013-12-03. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.