Rusijos Respublika

Rusijos Republika (rus. Российская Республика = Rossijskaja Respublika) arba Rusijos Demokratinė Federalinė Respublika (rus. Российская Демократическая Федеративная Республика = Rossijskaja Demokratičeskaja Federativnaja Respublika) – 1918 m. Konstitucijos pagrindu įkurta trumpai gyvavusi valstybė, kuri de jure kontroliavo savo pirmtakės Rusijos imperijos teritorijas. 1917 m. buvo pasirašytas dekretas, kurį patvirtino tuometinis ministras pirmininkas Aleksandras Kerenskis bei teisingumo ministras Aleksandras Zarudnas.

Rusijos Respublika rus. Российская Республика (1917–1918) rus. Российская Демократическая Федеративная Республика (1918)
← 1917 – 1918   →
Vėliava Herbas
Himnas (Rusiškai) Рабочая Марсельеза Rusijos himnas
Location of Rusijos Respublikos teritorija prieš Rusijos pilietinį karą
Sostinė	Petrogradas
Kalbos	rusų
Valdymo forma	Respublika
Ministras pirmininkas
1917 m. rugsėjo–lapkričio mėn.	Aleksandras Kerenskis (pirmas)
1917–1918	postas neužimtas
Era	Pirmasis pasaulinis karas
Valiuta	Rublis

Bolševikams perėmus valdžią, Rusijos Respublikos Vyriausybė buvo panaikinta 1917 m. lapkričio 7 d. Nepaisant to, tą patį mėnesį buvo surengtas dalinai demokratiškas Visos Rusijos Steigiamasis susirinkimas. 1918 m. sausio 18 d. susirinkimas išleido dekretą, kurio nutarimu Rusija buvo paskelbta demokratinė federalinė respublika, tačiau sekančią dieną bolševikai šį sprendimą anuliavo. 1918 m. sausio 25 d., bolševikams paskelbus apie Rusijos TFSR įkūrimą, Rusijos Respublika žlugo.

Istorija

Po Vasario revoliucijos Rusijos imperatorius Nikolajus II atsisakė sosto ir buvo suformuota Laikinoji Vyriausybė, kuriai vadovavo kunigaikštis Georgijus Lvovas. Monarchijos statusas liko neišspręstas.

Oficialiai tuometinė Respublikos Vyriausybė buvo laikina, nors de facto dėl valdžios šalyje pastaroji konkuravo tiek su sovietų (daugiausia Petrograde), tiek įvairių etninių separatistų politinėmis grupuotėmis. Sovietai buvo politinės proletariato organizacijos, stipriausios pramoniniuose regionuose, kuriuose dominavo kairiosios partijos. Jų politinė įtaka buvo pagrįsta sukarintomis pajėgomis, kurių dėka pastarieji kartais sugebėdavo sėkmingai konkuruoti su neefektyvia Laikinąja vyriausybe.

Kornilovas ir Borisas Savinkovas Maskvoje 1917 m. rugpjūčio 25 (12) d.

Per pirmąsias savaites būdamas ministru pirmininku Lvovas vadovavo keletui trumpalaikių reformų, kuriomis buvo siekiama radikaliai liberalizuoti Rusiją: buvo įvesta visuotinė suaugusiųjų rinkimų teisė, suteiktos spaudos ir žodžio laisvės, panaikinta mirties bausmė, panaikinti visi teisiniai religijos, klasės ir rasės apribojimai. Neturėdamas stiprios politinės paramos, 1917 m. liepą jis atsistatydino ir ministro pirmininko pareigas perleido karo ministrui Aleksandrui Kerenskiui. Vis dėlto nepaisant sėkmingo valdžios perdavimo Vyriausybės situacija išliko įtempta: Kerenskiui pabandžius pašalinti generolą Lavrą Kornilovą iš užimamų pareigų, šis siekė įvykdyti karinį persversmą, bet nesėkmingai.

Žlugus Kornilovo maištui, rugsėjo 1 d. Kerenskis paskelbė Rusiją respublika ir įsteigė Laikinąją Tarybą, kuri vykdė laikinojo parlamento funkcijas ruošiantis Steigiamojo susirinkimo rinkimams. Tačiau 1917 m. lapkričio 7 d. bolševikai valdžią parėmė ir Laikinąją Vyriausybė bei ir Laikinoji Taryba buvo paleistos.

Rusijos Respublika de jure gyvavo iki Rusijos TFSR paskelbimo 1918 m. lapkričio 25 d. Reaguodamos į šį žingsnį, bolševikams prieštaraujančios politinės jėgos 1918 m. rugsėjo mėn. paskelbė apie Rusijos Valstybę (rus. Россійское Государство), kurios valdymą patikėjo Direktorijai.

Pastabos

1. Vėliau šis politinis postas buvo užgrobtas bolševikų.
2. Oficialus valstybės pavadinimas 1918 m. sausio 18 d.

Išnašos

1. „Провозглашена Российская республика [Paskelbtoji Rusijos Respublika]“ (rusų k.). prlib.ru. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
2. Ikov, Marat Sal. „Round Table. The Influence Of National Relations On The Development Of The Federative State Structure And On The Social And Political Realities Of The Russian Federation [Apskritasis stalas Nacionalinių santykių įtaka federacinės valstybės struktūros raidai ir socialinei bei politinei Rusijos Federacijos realybei].“ Prof.Msu.RU. Nuoroda tikrinta 2021-02-09. Citata: Tačiau istoriškai pirmasis federacijos paskelbimas buvo paskelbtas kiek anksčiau – Rusijos Steigiamajame Seime. Jo trumpame 1918 m. sausio 6 d. (18) nutarime buvo įrašyta: „Vardan tautų, Rusijos rinkėjų valstybės, Visos Rusijos steigiamasis susirinkimas nusprendžia: Rusijos valstybę skelbia Rusijos demokratinė partija. Federacinė Respublika, vienijanti tautas ir regionus į neišardomą sąjungą, neperžengdama federalinės konstitucijos nustatytų ribų. Žinoma, aukščiau pateiktas nutarimas, kuris nebuvo nuodugniai sureguliavęs visos federalinių santykių sistemos, valdžios institucijų nebuvo laikomas turinčia teisinę galią, ypač po Steigiamojo Seimo paleidimo.
3. Korovin, K. S. „Идеологические основания Конституции РСФСР 1918 г. [1918 m. RSFSR Konstitucijos ideologiniai pagrindai]“ (rusų k.). Genesis: исторические исследования. 9 (9): 15–30. 2017 m. rugsėjo mėn. doi:10.25136/2409-868x.2017.9.24090. ISSN 2409-868X.
4. „Kornilov Affair [Kornilovo žygis].“ Soviethistory.org. Originalas archyvuotas 2014-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-04-30.
5. Browder, R. P., Kerensky, A. F. „The Russian Provisional Government [Rusijos Laikinoji Vyriausybė].“ 1917: Documents. Stanford University Press. Stanford, 1961.