Kornilovo žygis

Kornilovo žygis (rus. Корниловское выступление) arba Kornilovo maištas (rus. Корниловский мятеж) – 1917 m. rugpjūčio 26-29 d. (rugsėjo 8-11 d. pagal Grigaliaus kalendorių) vykęs Rusijos kariuomenės vadovybės su Vyriausiuoju kariuomenės vadu Lavru Kornilovu priešakyje bandymas įvesti Rusijoje stiprią valdžią.

Kornilovo žygio vadai ir palaikę jį karininkai Bychovo kalėjime

1917 m. rugpjūtį, po , Rusijos laikinoji vyriausybė gavo pranešimų, kad tiek dalis karininkų, tiek bolševikai, ruošia neramumus. Rugpjūčio 22 d. (rugsėjo 4 d. pagal Grigaliaus kalendorių) ministro pirmininko Aleksandro Kerenskio pavedimu į Kornilovo vadavietę Mogiliove atvyko , Karo ministerijos reikalų valdytojas. Jam buvo pavesta patikrinti gandus apie prieš laikinąją vyriausybę rengiamą sąmokslą bei tartis dėl Kornilovo pasiūlymų įgyvendinimo. Kornilovas su Savnikovu susitarė Petrograde, bei Kronštate įvesti , . Dėl to planuota į Petrogradą pasiųsti .

Be to, tarpininkauti tarp Kerenskio ir Kornilovo ėmėsi , buvęs . Rugpjūčio 22 d. (rugsėjo 4 d. pagal Grigaliaus kalendorių) jis susitiko su Kerenskiu ir pasiūlė sudaryti vyriausybę, į kurią įeitų Kornilovas. Rugpjūčio 24-25 d. (rugsėjo 6-7 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Lvovas, prisistatęs Kerenskio patikėtiniu, susitiko su Kornilovu, kuris sutiko priimti diktatoriaus įgaliojimus, jei jam būtų pateiktas toks prašymas. Rugpjūčio 26 d. (rugsėjo 8 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Lvovas, prisistatęs Kornilovo patikėtiniu, susitiko su Kerenskiu, bei pareiškė, jog Kornilovas reikalauja visos karinės ir civilinės valdžios bei visų ministrų atsistatydinimo. Kerenskis įsakė suimti Lvovą.

Rugpjūčio 26 d. (rugsėjo 8 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Kornilovas įsakė pajėgoms žygiuoti į Petrogradą. Rugpjūčio 27 d. (rugsėjo 9 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Kerenskis įsakė pajėgoms grįžti, pareiškė atleidžiąs Kornilovą bei prisiimąs Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas sau. Rugpjūčio 28 d. (rugsėjo 10 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Kornilovas įsakė žygį tęsti, pareiškęs, kad laikinoji vyriausybė surengė „didžią “.

Socialistinės partijos (kaip bolševikai, menševikai, eserai) palaikė laikinąją vyriausybę; Kornilovą palaikė kadetai, bet paramos nesuteikė (tik jų ministrai rugpjūčio 27 d. (rugsėjo 9 d. pagal Grigaliaus kalendorių) atsistatydino). Prieš Kornilovo pajėgas buvo mestos Petrogrado garnizono pajėgos, Baltijos jūros laivyno jūreiviai, Raudonoji gvardija. Rugpjūčio 28-29 d. (rugsėjo 10-11 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Kornilovo pajėgos sustojo, nes socialistinių partijų suagituoti kareiviai atsisakė vykdyti įsakymus, prisidėjo geležinkelio darbininkų sabotažas ir neaiškumas dėl prieštaraujančių įsakymų.

Rugsėjo 1(14)-2(15) d. Kornilovas ir jį palaikę karininkai (pavyzdžiui, Vakarų fronto vadas Antonas Denikinas) buvo suimti ir pasodinti į kalėjimą Bychove.

Bolševikams nuvertus laikinąją vyriausybę Kornilovo žygio dalyviai pabėgo iš kalėjimo, pasitraukė į Novočerkaską, ten organizavo Savanorių armiją, tapusią viena iš pirmųjų jėgų Rusijos pilietiniame kare.

Išnašos

1. Иоффе Г. З. КОРНИЛОВА ВЫСТУПЛЕНИЕ 1917 // Большая российская энциклопедия. Электронная версия (2016); https://bigenc.ru/domestic_history/text/2098587 2021-01-22 iš Wayback Machine projekto.