Riksarkivet (Švedija)

59°19′36″ š. pl. 18°01′22″ r. ilg. / 59.32667°š. pl. 18.02278°r. ilg. / 59.32667; 18.02278

Archyvo logotipas

Riksarkivet (liet. Nacionalinis archyvas) – centrinis Švedijos valstybinis archyvas, šalies Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga. Riksarkivet yra atsakingas už jam pavaldžių kitų valstybinių archyvų veiklą ir vykdo jų priežiūrą. Įstaigai vadovauja nacionalinis archyvaras (šved. riksarkivarie), nuo 2016 m. šiose pareigose darbuojasi Rut Karin Astriom Iko (šved. Rut Karin Åström Iko).

Istorija

Riksarkivet yra viena seniausių šalies institucijų. Nors dar valdant karaliui Gustavui I Vazos laikais vienoje vietoje buvo kaupiami senesni dokumentai, bet tik 1618 m. spalio 18 d. Slaptosios tarybos vyriausiasis kancleris (šved. Rikskansler) Axel Oxenstierna savo įsakymu paskyrė specialųjį sekretorių kartu su dviem pagalbininkais tvarkyti sukauptą archyvą. Taip buvo padėti pamatai Nacionaliniam archyvo institucijai, o kaip savarankiška įstaiga prie Karališkosios kanceliarijos Riksarkivet buvo įsteigtas 1878 m.

Kruopščiai saugomi karalystės dokumentai kelis kartus kentėjo dėl gaisrų. Taip per 1419 m. gaisrą išdegė ir žuvo miesto archyvas. 1697 m. toje pačioje pilyje liepsnose žuvo daugybė senovinių daiktų ir dokumentų. Iš saugotų 24 500 knygų ir 1 400 rankraščių pavyko išnešti iš gaisravietės tik 6 000 knygų ir 400 rankraščių. Pagal legendą, viena žinomiausių Švedijos knygų – Sidabrinė Biblija (šved. Silverbibeln) arba Codex Argenteus – buvo išmesta per pilies langą ir taip išgelbėta.

Centriniai rūmai

Riksarkivet nuo 1899 m. kuruoja regioninius archyvus: pirmuoju tapo archyvas , vėliau pavalduman pateko ir įstaigos Lunde, Upsaloje, Visbyje, Geteborge, Estersunde, . Nuo 1995 m. padalinio teisėmis įjungtas Karinis archyvas (šved. Krigsarkivet).

1953 m. suformuotas Heraldikos padalinys sprendžia klausimus, susijusius su valstybėje naudojamų herbų, vėliavų ir emblemų dizainu, taip pat kuria heraldinius ženklus naujai atsiradusioms institucijoms.

Fondai

Viena iš skaityklų

Archyvo rinkiniuose sukauptų dokumentų vertė peržengia šiuolaikinės Karalystės valstybines sienas. Pavyzdžiui, fonduose saugomas didžiausias privačių dokumentų rinkinys iš XVII–XIX a. švedų valdytos valdytos Pomeranijos (dabar priklauso Vokietijai).

Archyve sukaupta nemažai medžiagos, kurią garsusis švedų admirolas ir feldmaršalas (šved. Carl Gustaf Wrangel) 1656 m. (Švedų tvano metu) parsivežė iš Lenkijos–Lietuvos valstybės. Feldmaršalas atsigabentus rankraščius ir spausdinius laikė Skuklosterio pilyje, 1892 m. rankraščiai buvo perkelti į šį archyvą Stokholme, o spausdiniai liko pilyje. Lenkų ir švedų mokslininkai tyrinėjo šiuos dokumentus, jų aprašymas išleistas keturių tomų rinkinyje Polonika w Riksarkivet. Skoklostersamlingen. Daug archyvinės medžiagos galima pamatyti pasitelkus Riksarkivet internetinę svetainę.

• Bresto pilies planas
• Vakarų ir Rytų Prūsijos žemėlapis
• Drūkšių ežero Pilies salos planas
• Pasikeitimo teritorijomis sutartis (1481 m.) // Svenskt Diplomatariums rinkinys

Išnašos

Vikiteka: Riksarkivet (Švedija) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Riksarkivet organisation (se)
2. Riksarkivet historik (se)
3. Riksarkivet historik (se)
4. Slottet Tre Kronor brinner(se) // www.stockholmgamlastan.se 2022-02-21 iš Wayback Machine projekto.
5. Slottet Tre Kronor brinner(se) // www.stockholmgamlastan.se
6. "Codex Argenteus – the 'Silver Bible' | United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization". www.unesco.org
7. Slottet Tre Kronor brinner(se) // www.stockholmgamlastan.se 2022-02-21 iš Wayback Machine projekto.
8. Riksarkivet historik (se)
9. Riksarkivet historik (se)
11. Brulin, Hermann.Die Gadebuschsammlung im Stockholmer Reichsarchiv – Pyritz: Bake, 1929
12. Riksarkivet - Archiwum Narodowe Szwecji // www.polskieslady.se 2022-02-21 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Riksarkivet internetinė svetainė (sv, en, fi, de)