Gustavas I Vaza

Gustavas I Vaza (šved. Gustav Vasa, tikr. Gustav Eriksson, 1496 m. gegužės 12 d. ar prie Stokholmo – 1560 m. rugsėjo 29 d. Stokholmas) – 1523–1560 m. Švedijos karalius.

Gustavas I Vaza
Švedija Švedija Švedijos karalius
Vazų dinastija
Visas vardas	Gustavas Eriksonas
Gimė	1496 m. gegužės 12 d. ar prie Stokholmo
Mirė	1560 m. rugsėjo 29 d. (64 metai) Stokholmas
Tėvas	Erikas Johansonas
Motina	Cecilija Mondoter
Sutuoktinis (-ė)	Kotryna Saks-Lauenburg Margareta Leijonhufvud Katarina Stenbok
Vaikai	Katarina Cecilija Magnusas Karolis Ana Marija Stenas Sofija Elžbieta Karolis IX
Švedijos karalius
Valdė	1523-1560 m.
Pirmtakas	Kristijonas II
Įpėdinis
Vikiteka	Gustavas I Vaza
Parašas

Biografija

Gustavo I Vazos antroji žmona Margareta Leijonhufvud

Gustavo I Vazos trečioji žmona Katarina Stenbok

Kilęs iš didikų giminės, kuri priešinosi 1397 m. Kalmaro unijai. Tėvas Erikas Johansonas, motina Cecilija Mondoter.

Vazų dinastijos pradininkas.

Šeima

1531 m. rugsėjo 24 d. vedė Kotryną Saks-Lauenburg (1513–1535 m.). Su ja gimė (1533–1577 m.), 1560–1568 m. Švedijos karalius.

1536 m. vedė antrąkart. Antroji žmona Margareta Leijonhufvud (1514–1551 m.). Jų vaikai:

• Jonas III Vaza (1537–1592 m.), 1568–1592 m. Švedijos karalius.
• Katarina (1539–1610 m.)
• Cecilija (1540–1627 m.)
• Magnusas (1542–1595 m.), kunigaikštis
• Karolis (1544 m.)
• Ana Marija (1545–1610 m.)
• Stenas (1546–1549 m.)
• Sofija (1547–1611 m.)
• Elžbieta (1549–1598 m.)
• Karolis IX (1550–1611 m.), 1599–1611 m. Švedijos karalius.

1552 m. rugpjūčio 22 d. vedė Katariną Stenbok (1535–1621 m.).

Valdymas

1518–1519 m. danų kalintas kaip įkaitas. Pabėgo į Liubeką. Po 1520 m. vadinamosios Stokholmo kruvinosios pirties, per kurią buvo išžudyta daug švedų didikų, tarp jų ir Gustavo tėvas, Dalarnoje 1521 m. surengė sukilimą prieš Danijos valdžią. Liubeko remiamas pasiekė pergalę, 1523 m. paskelbtas Švedijos karaliumi. Tuo buvo galutinai nutraukta Kalmaro unija.

1527 m. perėmė dalį Bažnyčios turtų ir pajamų, 1536 m. Örebro sinodas įvedė liuteronybę. 1540 galutinai nutraukė ryšius su Vatikanu, buvo paskelbtas Švedijos bažnyčios vadovu. Sukūrė centrinę administraciją, valstybės iždą, stiprią kariuomenę. Slopino 1527–1528 m., 1542–1543 m. ir kt. sukilimus.

1544 m. privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą Vazų paveldimu, o evangelikų liuteronų tikėjimą – valstybine religija. Ypač prižiūrėjo karaliaus kanceliarijos ir iždo valdininkų darbą. Kaip didžiausias šalies žemvaldys stengėsi sukultūrinti naujas žemes, plėtė valstybinių dvarų tinklą. Vykdė taikią užsienio politiką, tik 1555–1557 m. kariavo su Maskva.

Gustavo I Vazos sarkofagas

Literatūra

• Roberts, Michael: The Early Vasas: A History of Sweden 1523–1611 (1968)
• Åberg, Alf: Gustav Vasa 500 år / The official anniversary book (1996)
• Lars-Olof Larsson: Gustav Vasa – Landsfader eller tyrann? (2003)

Šaltiniai

1. Gustavas I Vaza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 296 psl.

Nuorodos

Gustavas I Vaza Vazų dinastija Gimė: 1496 gegužės 12 d. Mirė: 1560 rugsėjo 29 d.
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė Kristijonas II kaip Švedijos karalius	Švedijos regentas 1521–1523	Vėliau valdė Jis pats kaip Švedijos karalius
Anksčiau valdė Jis pats kaip Švedijos regentas	Švedijos karalius 1523–1560	Vėliau valdė