Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sinodas (gr. σύνοδος = synodos 'susirinkimas') – krikščionių bažnyčios susirinkimas, šaukiamas nuspręsti , administravimo ar taikymo klausimus. Žodis naudojamas katalikybėje, stačiatikybėje ir protestantizme.

Katalikybėje

Katalikybėje sinodu vadinamas nuo IV a. visos šalies ordinarų, bažnytinės provincijos vyskupų arba vyskupijos aukštesniųjų dvasininkų susirinkimas, įsteigtas 1965 m.

Pripažįstami 7 svarbiausi sinodai: Nikėjos, Konstantinopolio, Efezo, Chalkedono, II Konstantinopolio, III Konstantinopolio, II Nikėjos.

Stačiatikybėje

Sinodas stačiatikybėje – aukščiausia jų valdžia (aukšto rango dvasininkų kolegija), kuriai vadovauja bažnyčios vadovas (arkivyskupas, , patriarchas).

Visuotinai pripažįstami 6 stačiatikių sinodai: Trulo susirinkimas (692 m.), IV Konstantinopolio susirinkimas (879–880 m.), V Konstantinopolio susirinkimas (1341–1351 m.), Jasės sinodas (1642 m.), Jeruzalės sinodas (1672 m.), Konstantinopolio sinodas (1872 m.).

Protestantizme

Protestantizme sinodas reiškia dvasininkų ir pasauliečių atstovų kolegiją bažnyčios reikalams spręsti. Sinodai čia nėra šaukiami ir neužima tokios svarbios vietos kaip kitose krikščionių konfesijose.