Stanislovas Liubomirskis lenk Stanisław Lubomirski 1704 1793 m birželio 19 d stambus Lenkijos magnatas Sadecko seniūnas

Stanislovas Liubomirskis (lenk. Stanisław Lubomirski, 1704–1793 m. birželio 19 d.) – stambus Lenkijos magnatas, Sadecko seniūnas (1735 m.), Karūnos didysis pastalininkas (1738 m.), Braclavo (1764–1772 m.) ir Kijevo vaivada (1772–1785 m.).

Stanislovas Liubomirskis



Herbas „Družina“

Gimė	1704 m.
Mirė	1793 m. birželio 19 d. (~89 metai)
Palaidotas (-a)	Povonzkų kapinėse
Tėvas	Jurgis Aleksandras Liubomirskis
Motina	Joana Karolina fon Štokchauzen
Sutuoktinis (-ė)	Liudvika Pociejutė
Vaikai	Pranciškus, Juzefas, Aleksandras, Mykolas, Liudvika

Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas Šv. Stanislovo ordinas

Biografija

Stanislovas Liubomirskis (Kijevo vaivada)

Stanislovo Liubomirskio žmona Liudvika Honorata

Kilo iš Višnioveckių linijos kunigaikščių giminės. Sandomiro vaivados Jurgio Aleksandro Liubomirskio (1669–1735) ir Joanos Karolinos fon Štokchauzen jaunesnysis sūnus.

1735 metais Stanislovas Liubomirskis gavo valdyti Sadecko seniūniją, kurią 1754 metais perdavė Malachovskiams. 1738 ir 1740 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimus. 1738 m. birželio 29 d. gavo Karūnos didžiojo pastalininkio pareigybę.

1744 metais Stanislovas Liubomirskis tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. Konfliktavo su savo kaimynais, magnatais Potockiais ir . 1764 metais pretendavo į Lenkijos karaliaus sostą. 1764 m. gruodžio 15 d. naujas Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyrė Stanislovą Liubomirskį į Braclavo vaivadas. 1766 metais buvo apdovanotas Šv. Stanislovo ordinu.

Simpatizavo Baro konfederacijai, bet prie jos neprisijungė. Nežiūrint į tai, kai kurie jo dvaro įgulos kariai kovojo Baro konfederatų pusėje. 1772 m. spalio 29 d. gavo Kijevo vaivados pareigybę. 1773–1775 metų seime įėjo į parlamento delegacijos, priverstos spaudžiant Rusijos, Prūsijos ir Austrijos diplomatų sutikti pirmam ATR padalijimui, sudėtį. 1785 metais atsisakė Kijevo vaivados pareigybės.

1738 metais po savo tėvo mirties paveldėjo stambias valdas Sandomiro ir Kijevo vaivadijose. 1755 metais po savo bevaikio vyresniojo brolio Juzefo mirties gavo valdyti dvarus Voluinėje ir Podolėje. Buvo vienas iš stambiausių ATR magnatų. Jam priklausė 31 miestas ir 738 kaimai, tame tarpe Dubnas, Rivnė ir Svida. Liubomirskių dvaro Lvove statybos užsakovas.

Šeima ir vaikai

1740 metais vedė Liudviką Pociejutę (m. 1786), Lietuvos didžiojo sargybinio Antano Pociejaus (m. 1749) ir Rozalijos Zagorovskaitės dukterį. Vaikai:

Pranciškus Ksaveras (1747–1819), Rusijos armijos generolas-leitenantas
Juzefas (1751–1817), Kijevo kaštelionas ir Lenkijos armijos generolas-leitenantas
Aleksandras (1749–1808), Kijevo kaštelionas ir Prancūzijos armijos generolas
Mykolas (1752–1825), Lenkijos armijos generolas-leitenantas
Liudvika (m. 1829), nuo 1775 metų grafo (m. 1821) žmona.

Nuorodos

Kunigakščių Liubomirskių genealogija 2014-03-05 iš Wayback Machine projekto..

Politinis postas
Prieš tai: Pranciškus Salezijus Potockis	Kijevo vaivada 1772–1785	Po to: Juozapas Gabrielius Stempkovskis