Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kunigaikštis Mykolas Liubomirskis (lenk. Michał Lubomirski, 1752 m. – 1825 m. Dubne) – stambus Lenkijos magnatas, Lenkijos armijos generolas-leitenantas.

Mykolas Liubomirskis


Herbas „Družina“

Gimė	1752 m.
Mirė	1825 m. (~73 metai)
Tėvas	Stanislovas Liubomirskis
Motina	Liudvika Pociejūtė

Žymūs apdovanojimai
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)

Biografija

Kilo iš kunigaikščių Liubomirskių giminės Višnioveckių linijos. Kijevo vaivados Stanislovo Liubomirskio (1704–1793) ir Liudvikos Pociejūtės (m. 1786) jaunesnysis (ketvirtas) sūnus.

1779–1794 m. – 13-to pėstininkų pulko vadas. 1785 m. buvo paskirtas Ukrainos ir Podolės divizijos generolu-majoru. Po to gavo generolo-leitenanto laipsnį Voluinės ir Kijevo divizijose, po to Voluinės-Podolės divizijoje.

1784 m. kunigaikštis Mykolas Liubomirskis buvo išrinktas masonų ložės vietininku Mažojoje Lenkijoje.

Švento Stanislovo (1784) ir Baltojo erelio ordinų kavalierius (1790).

1792 m. generolas-leitenantas kunigaikštis Mykolas Liubomirskis dalyvavo ATR-Rusijos kare, kur vadovavo savo asmeniškai divizijai (4500 žm.). Dėl neryžtingumo ir konkurencijos tarp vadų Juozapo Antano Pniatovskio ir generolo-leitenanto Mykolo Liubomirskio Lenkijos armija patyrė pralaimėjimą rusų kariams netoli Zelencų ir Dubenkos. Po Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio kapituliacijos Mykolas Liubomirskis prisijungė prie Targovicos konfederacijos.

Šeima ir vaikai

1782 m. kunigaikštis Mykolas Liubomirskis vedė Luiudviką Magdeleną Račinską (1765–1845), kuo dar labiau padidino savo turtą. Santuokoje turėjo keturis sūnus ir vieną dukterį:

Juzefas (1785–1870), senatorius, slaptasis patarėjas.
Marselinas (1782–1809)
Kazimieras
Edvaradas (1796–1823)
Terezė Liubomirska (1793–1847), žmona nuo 1811 m. kunigaikščio Maksimilijono Jablonovskio (1785–1846)