Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Daglas Reineris Hartris (angl. Douglas Rayner Hartree, 1897 m. kovo 27 d. – 1958 m. vasario 12 d.) – anglų matematikas ir fizikas, mokslų daktaras. Labiausiai žinomas už vystymą ir jos taikymą atomo fizikoje.

Biografija

Ankstyvieji metai

Daglas Hartris gimė Kembridže, Didžiojoje Britanijoje. Tėvas Viljamas Hartris (William Hartree) buvo lektorius Kembridžo universitete, o mama, Eva Reiner (Eva Rayner) buvo Tarptautinės moterų tarybos (angl. International Council of Women) prezidentė. Vienas iš Hartrio senelių buvo žinomas rašytojas . Daglas buvo vyriausias iš trijų sūnų, tačiau jo broliai mirė dar vaikystėje.

Mokėsi Kembridžo Šv. Jono koledže, kurias nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Tuomet jis dėka prisijungė prie mokslininkų grupės, dirbančios prie priešlėktuvinės balistikos. Čia įgijo žymių įgūdžių ir susidomėjo praktiniais skaičiavimais bei skaitmeniniais metodais.

Hartrio ir Foko metodas

Pagrindinis straipsnis – .

Po karo Hartris grįžo į Kembridžą. 1921 m. vizitas pas Nilsą Borą pastūmoėjo Daglą savo skaitmeninės analizės žinias sprendžiant diferencialines lygtis pritaikyti atomų banginėms funkcijoms skaičiuoti. 1926 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. Toliau taikė savo žinias kvantinės mechanikos problemoms spręsti, taip išplėtodamas metodą, dabar vadinamą Hartrio ir Foko metodu, ir įgalinęs vykdyti tokius skaičiavimus, kurie anksčiau buvo sunkiai įveikiami.

Metai Mančesteryje

1929 m. buvo paskirtas į Mančesterio universiteto Taikomosios matematikos Bėjerio kėdę (angl. Beyer Chair, tam tikras profesoriaus statusas Mančesterio universiteto Matematikos mokykloje). 1933 m. lankėsi pas Masačuseto technologijos institute ir tiesiai iš pirmų rankų mokėsi apie jo . Grįžęs į Mančesterį Hartris nusprendė iš „“ konstruktoriaus (metalinių juostelių, plokštelių su varžtais ir kt. konstruktorius) pasigaminti savo analizatorių. Matydamas savo skaitmeninių metodų naudojant analizatorių potencialą, įtikino serą finansuoti sudėtingesnės mašinos konstravimą, kuri buvo surinkta padedant sunkiosios elektros technikos įmonei .

Pirmieji mašinos pritaikymai atspindėjo Hartrio susidomėjimą geležinkeliais: jis sudarė Londono Midland ir Scottish geležinkelio tvarkaraščius. Vėliau analizatorius buvo panaudotas balistikoje ir kituose kariniuose skaičiavimuose.

Vėlyvieji metai

Į teorinė fiziką Hartris įsitraukė 1937 m. Aktyviai dirbo prie kūrimo ir buvo įtrauktas į pirmuosius skaitmeninių kompiuterių panaudojimus.

Paskutinė mokslininko doktorantė tapo įžymia tuo, jog išvystė ir įgyvendino atomo struktūros skaičiavimams bei už teorinę prielaidą, jog egzistuoja neigiamas kalcio jonas.

Daglas Hartris mirė Kembridžo Addenbrooke ligoninėje dėl širdies nepakankamumo.

Įvertinimas

Nuo 1932 m. buvo Karališkosios draugijos narys.
Mokslininko vardu pavadintas energijos vienetas – .

Bibliografija

Hartree, D. R. Calculating Machines: Recent and Prospective Developments and their Impact on Mathematical Physics. 1947.
Hartree, D. R. Calculating Instruments and Machines. 1950 (perleista 1984).
Hartree, D. R. Numerical Analysis. 1952.