Latvijos ekonomikaValiutaEurasFiskaliniai metaisausio 1 gruodžio 31Prekybos partneriai Europos SąjungaStatistiniai duome

Statistiniai duomenys
Latvijos ekonomika
Valiuta	Euras
Fiskaliniai metai	sausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriai	Europos Sąjunga
BVP	$34 121 mlrd. (nominalusis); $61 145 mlrd. (pagal PPG)
BVP augimas	▲ 2,2 % (2019)
BVP gyventojui	12922 $ (2011)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 3,6 %; pramonė 24 %; paslaugos 72,4 %
Infliacija	▲ 4 % (2011)
Bedarbystė	▼ 14.7 %
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	6,721 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai	Lietuva 15,4 %, Rusija 14,7 %, Estija 13,1 %
Importo pajamos	8,849 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai	Lietuva 16 %, Vokietija 12,8 %, Rusija 10,6 %
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos	9,501 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos	12,15 mlrd. $
Bankų reitingavimas	: BB+ Moody's: Baa3 Fitch: BBB-
Rezervo fondas	8,961 mlrd. $
Infolentelė: • • redaguoti

Latvijos ekonomika panaši į kitų buvusių socialistinių šalių ekonomikas. Šiuo metu tai laisvos rinkos ekonomikos šalis, kurioje dominuoja paslaugų sektorius. 2006 m. Latvijos ekonominiai rodikliai vertinami kaip patys prasčiausi tarp ES valstybių.

Latvijos pereinamoji ekonomika atsigavo po 1998 m. Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir palaipsninio Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių.

1999 m. Latvija oficialiai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją. Pagrindinis užsienio politikos tikslas – įstojimas į Europos Sąjungą – pasiektas 2004 m. gegužės 1 d.

Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.

Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to, didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra šiaurės Europos šalys.

Bendro vidaus produkto pasiskirstymas (2005 m.):

žemės ūkis: 12,1 %,
pramonė: 25,8 %,
paslaugos: 61,8 %

2005 m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija – tai didžiausias kainų augimas nuo 1997 m. sausio.

2008 m. Latvijoje spalį 26 bankai prarado apie 461 mln. LVL (apie 4,6 % visų indėlių). Lapkričio 8 d. valstybė perėmė antrą pagal dydį banką AS „Parex banka“. [1] 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto..

Žemės ūkis

Latvijos, kaip ir Lietuvos, žemės ūkis yra labai tradicinis ekonomikos sektorius. Jo dalis šalies BVP 2003 m. buvo 2,8, miškininkystės – 1,7 proc.

Kaimo vietovėse 2003 m. gyveno 32,1 proc. šalies gyventojų (746,4 tūkst.). Iš jų 109 tūkst. verčiasi žemės ūkiu ar medžiokle, 31 tūkst. – miškininkyste. Nuo visų šalyje dirbančių žmonių tai sudaro atitinkamai 10,9 ir 3,1 proc. 1996 m. kaimo vietovėse gyveno 31,4 proc. visų gyventojų, žemės ūkyje dirbo 14,6 proc., miškininkystėje – 2,1 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Nedarbas minėtuoju laikotarpiu siekė 8,6 proc., tačiau atskirose šalies dalyse jis buvo labai nevienodas – nuo 5,2 proc. Rygos apskrityje iki 27,6 proc. Rezeknėje. Vidutiniškos dirbančiojo žemės ūkyje pajamos (apie 490 Lt – 140 EUR*, *1 EUR/0,60 latų) yra tik 66 proc. vidutinio miestiečio atlyginimo (740 Lt – 214 EUR).

Daugiau negu pusę visų namų ūkio disponuojamų pajamų sudaro darbo užmokestis (61 proc.), penktadalį – pensijos ir tik 9,4 proc. grynųjų pajamų yra iš žemės ūkio veiklos ar privataus verslo. Labiausiai kaimo vietovėse skursta namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas asmuo ar du suaugę su dviem ar daugiau vaikų iki 14 metų amžiaus. Rizika patekti žemiau skurdo ribos (kai pajamos tėra 50 proc. vidutinių vartojimo išlaidų) 2002 m. grėsė 15 proc. šeimų, turinčių vieną vaiką, 16 proc. – 2 vaikus, 26 proc. – 3 ir daugiau. Kaimo moterys skursta labiau negu vyrai. Mažiausiai Latvijos kaime skursta gyventojai, perkopę 65 metus.

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys)
1	Kviečiai	989	11	Morkos ir ropės	36
2		832	12	Kvietrugiai	35
3	Bulvės	673	13	Obuoliai	29
4	Miežiai	307	14	Galvijų mėsa	26
5	Rapsai	198	15	Vištiena	23
6	Rugiai	195	16	Kitos daržovės	19
7	Avižos	141	17	Svogūnai	17
8	Kopūstai	53	18	Įvairūs grūdai	14
9		40	19	Braškės	2
10	Kiauliena	37	20	Spanguolės	2

Nuorodos

Report for Selected Countries and Subjects

• • r

Europos šalių ekonomikos

[1] Report for Selected Countries and Subjects