Jama

Hinduizmo mitologijoje Jama (skr. यम = IAST: Yama-, „dvynys“) – mirties valdovas. Vedose aprašomas kaip pirmas miręs žmogus, atvėręs kelią mirtingumui. Jis yra Pietų saugotojas (Mirties regiono). Vadovauja mirusiųjų poilsio vietai, kuri yra pietuose po žeme. Vedose vaizduojamas linksmu iškeliavusių protėvių valdovu, o ne baudėju už nuodėmes. Kai kuriuose mituose jis yra kartu su dvyne seserimi Jami.

Jamos statula

Tačiau vėlesnėje mitologijoje jis tapo teisėju (Dharmarāja), kuris sveria gerus ir blogus darbus bei nustato bausmę. Jama vaizduojama didingos išvaizdos, raudonas arba žalias, su raudonomis akimis ir raudonais ar žaliais drabužiais, nešasi vėzdą, kuris gali būti papuoštas kaukole, jojantis ant buivolo. Turi keturakį šunį, saugantį įėjimą į jo karalystę; jo pasiuntiniai – varnos ir karveliai. Jama pateko ir į budizmo mitologiją Tibete, Kinijoje ir Japonijoje, kur vaidina nereikšmingą mirusio buveinės saugotojo vaidmenį.

Nuorodos

• „Rigvedos“ giesmė Jamai

Vikiteka: Jama – vaizdinė ir garsinė medžiaga