Mirtis kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė Organizme vykstant gyvybinės veiklos procesams ląstelės nuolat ž

Mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Organizme vykstant gyvybinės veiklos procesams, ląstelės nuolat žūva, tačiau jų vietą (plačiau žr. mitozė). Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos . Mirties priežastys gali būti: progresuojantys senėjimo pakitimai, patologiniai procesai (įvairios ligos), gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai (pvz., savižudybė, avarija, nelaimingas atsitikimas, nužudymas).

Kuoleman puutarha (*Mirties sodas*), Hugas Simbergas piešinys (1906)

Biologija

Vienaląsčių organizmų baigtis gali būti dvejopa: vienu atveju individas gali žūti dėl aplinkos veiksnių, kitu – besidalindamos jo ląstelės duoda pradžią naujam individui, o senasis žūsta, t. y. individo gyvenimo pabaiga sutampa su sekančios kartos individų egzistavimo pradžia.

Aukštesniųjų daugialąsčių individų mirtis nestaigi. Skiriami du jos etapai:

Klinikinė mirtis. Ji ištinka nutrūkus svarbiausioms gyvybinėms funkcijoms: netenkama sąmonės, sustoja širdis, dingsta pulsas, nutrūksta kvėpavimas. Tačiau dauguma organų ir ląstelių dar būna gyvi, ir laiku atlikus reanimaciją, organizmas atsigauna.
. Ląstelės nebeatsigauna, vyksta netvarkingai, ląstelės pradeda virškinti save ir irti.

Mirtis organus ištinka taip pat nevienodai. Greičiausiai žūsta ypač specializuotų organų, kuriuose intensyvus metabolizmas, ląstelės. Pavyzdžiui, greičiausiai apmiršta galvos smegenų žievė. Sustojus kraujotakai, maždaug po 5-8 minučių smegenų žievėje prasideda , ir jos atgaivinti nebeįmanoma. Po to žūsta žarnyno epitelio, plaučių, kepenų, širdies . Šis procesas tęsiasi daug valandų ir dienų. Dėl nevienodo organų mirimo intensyvumo, žmogui praėjus kelioms dienoms po mirties susitraukinėja žarnynas ir kita. Plačiai paplitusi nuomonė, kad po biologinės mirties lavono plaukai ir nagai gali augti yra neteisinga. Nutrūkus kraujo tekėjimui į plaukas augti nustoja. Vaizdas, kad mirusiojo plaukai ir nagai pailgėja, susidaro dėl to, kad išdžiūva ir susitraukia aplinkiniai audiniai. yra ilgalaikė ir negrįžtanti.

Žmogaus mirtimi medicinoje ir teisėje laikoma smegenų mirtis, kurią galima nustatyti pagal elektroencefalogramą. Toks mirties svarbus organų donorystei, kadangi po dar galima transplantacijai panaudoti gyvas organizmo dalis ir audinius.

Mirties priežastys

Skurdžiose šalyse dažniausia mirties priežastis yra infekcinės ligos (maliarija, AIDS, tuberkuliozė ir kt.) bei badas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės įprastai miršta dėl kraujotakos ligų, rečiau dėl vėžio, virškinimo ir kvėpavimo sistemos sutrikimų. Išorinės mirties priežastys (autoavarijos, žmogžudystės, savižudybės, nelaimingi atsitikimai ir kt.) sudaro palyginti nedidelę dalį mirčių.

Lietuvoje

duomenimis, 2007 m. Lietuvoje mirė 45,6 tūkstančio žmonių. Dažniausios mirties priežastys buvo šios:

Kraujotakos sistemos ligos – 53,3 %
Piktybiniai navikai – 18,1 %
Išorinės mirties priežastys – 11,5 %
- Savižudybės – 2,3 %
- Transporto įvykiai – 1,9 %
- Nukritimai – 1,1 %
- Sušalimas – 1 %
- Atsitiktinis paskendimas – 0,8 %
- Nužudymai – 0,5
- Kitos – 3,9 %
Virškinimo sistemos ligos – 6 %
Kvėpavimo sistemos ligos – 6,8 %
Kitos ligos – 4,3 %

Mirtis kultūroje

Praktiškai visose pasaulio tautose mirtis pažymima kaip ypatingas reiškinys. Su mirusiojo kūnu atliekamos tam tikros apeigos (pvz., ), atliekamas kūno panaikinimo iš gyvųjų pasaulio ritualas (laidotuvės, kremacija, ). Tiesa, šie ritualai labai priklauso nuo mirusiojo – valdovų, didvyrių, įžymybių, religinių lyderių pagerbimas paprastai būna itin ritualizuotas, pompastiškas, o štai su priešų, nusikaltėlių, savižudžių kūnais neretai elgtasi nepagarbiai (pvz., galvų medžiojimas).

Daugelyje kultūrų egzistuoja dievybės, mitinės figūros, simbolizuojančios, atnešančios mirtį. Vakarų kultūroje tokie simboliai yra giltinė, mirties angelas. Mitologijose sutinkami įvairūs dievai – , Veliona, Achpučas, Kali ir kt.

Tikima, kad kūnui mirus žmogaus siela patenka į pomirtinį gyvenimą. Kita teorija teigia, kad po mirties žmogaus sąmonė tiesiog išnyksta, prasideda „amžinoji užmarštis“.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

: Mirtingumo tendencijos 2010-11-14 iš Wayback Machine projekto.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Mirtis

Vikižodynas

[1] : Mirtingumo tendencijos 2010-11-14 iš Wayback Machine projekto.