Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia

54°40′57″š. pl. 25°17′18″r. ilg. / 54.6825°š. pl. 25.2883°r. ilg. / 54.6825; 25.2883

Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Gyvenvietė	Vilnius
Adresas	Šv. Jono g. 12
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1426 m.

Bažnyčios vargonai su Stanislovo Moniuškos biustu

Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia (sutrumpintai vadinama Šv. Jonų bažnyčia) stovi Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų. Mišios laikomos lietuvių kalba. Bažnyčios varpinė (1610 m.) yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys (69 m), joje įrengta Fuko švytuoklė, įrodanti, kad Žemė sukasi aplink ašį.

Istorija

Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. 1566–1571 m. klebonavo žymus teisininkas Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros). 1571 m. kovo 11 d. Žygimantas Augustas bažnyčią atidavė jėzuitų įsteigtai Vilniaus kolegijai. Bažnyčios rekonstrukcijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra, pastatas prailgintas į gatvės pusę, sumūryta nauja plati presbiterija su apėjimu apie altorių ir trisienė absida.

1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva; įgriuvo skliautai. Netrukus suremontuota. 1700 m. rekonstruotas choras, įsigyti nauji vargonai. 1702 m. Švedijos kariai išsivežė sidabrinius liturginius reikmenis.

1737 m. bažnyčia sudegė, išsilydė varpai. Atstatant fasadas ir frontonas įgavo vėlyvojo baroko formas. Po 1737 m. gaisro paaukštinta varpinė. Dar degė 1741 ir 1748 m. Sudegusios bažnyčios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico. 1743–1754 m. freskas tapė J. Salmanas. 1756–1758 m. perstatymui vadovavo T. Žebraukas. Nuo 1773 m. bažnyčia priklausė universitetui.

1827–1828 m. Karolis Podčašinskis gotišką pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu. Tuo metu nugriauta aukšta mūro siena, skyrusi bažnyčią ir varpinę nuo gatvės. Per šį remontą pakeistas vidus, užtinkuota daug freskų, nugriauti prie kolonų buvę altoriai. 1840–1842 m. vargonininkavo kompozitorius Stanislovas Moniuška. 1888–1889 m. remontuota bažnyčia, 1903 m. – varpinė.

1899 m. bažnyčioje pastatytas memorialinis paminklas Adomui Mickevičiui, 1901 m. – Antoniui Edvardui Odinecui, Stanislovui Moniuškai, 1908 m. – Vladislovui Sirokomlei (skulptorius ), 1917 m. – Tadui Kosciuškai (skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis). 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1917 m. Vokietijos kareiviai išplėšė metalines vargonų dalis.

1940–1942 m. bažnyčia tarp lietuvių garsėjo ugningais, patriotiniais kunigo Alfonso Lipniūno pamokslais. Jį 1943 m. naciai išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1948 m. vasarą bažnyčia uždaryta.

1949 m. daugiau kaip 5000 bažnyčioje rastų knygų perduota Knygų rūmams, o inventorius, meno vertybės – įvairioms organizacijoms, „Tiesos" redakcijai. Keli baldai, paveikslai pateko į Istorijos ir etnografijos muziejų. Dalis inventoriaus, kitų vertybių išvogta, sugadinti vargonai, apnaikinti altoriai. Bažnyčioje įrengtas popieriaus sandėlis. 1963 m. bažnyčia perduota universitetui. 1964–1979 m. restauruota (archit. Romano Jalovecko projektas). 1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.

1989 m. restauruotos šv. Onos ir Marijos paguodos koplyčių freskos. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija, 1991 m. liepos 11 d. pašventinta. 2000 m. baigti ir pašventinti didieji vargonai. Jie turi 64 registrus ir yra didžiausi Lietuvoje. Vargonus padirbo UAB Vilniaus vargonų dirbtuvė.

Architektūra

Varpinė

Vidus

Bažnyčia halinė, trinavė, su 7 koplyčiomis prie šoninių navų. Vakarų kumpinis fasadas barokinis. Šoniniai fasadai iš dalies išlaikė gotikines formas ir konstrukcijas. Yra 10 altorių. Skliautai kryžminiai. Prie bažnyčios stovi 69 m aukščio 5 tarpsnių mūrinė barokinė varpinė.

Socialinė veikla

Iki XIX a. bažnyčioje, be pamaldų, vykdavo įvairūs susirinkimai, disputai, vaidinimai, būdavo iškilmingai sutinkami LDK kunigaikščiai. Iki 1737 m. sakyti lietuviški pamokslai. 1913 m. leistos lietuviškos gegužinės pamaldos, tačiau, lenkams pakėlus triukšmą, uždraustos. 1993 m. rugsėjo 5 d. joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Paminėjimai šaltiniuose

Jėzuitų istorikas kunigas Naramovskis savo knygoje „Facies rerum sarmaticarum et lituanorum“ aprašė, kaip iš bažnyčios dvi savaites mirusiųjų palaikai buvo vežami už ir verčiami į iškastą duobę prie Šv. Stepono bažnyčios.

Galerija

• Lietuvos vyriausiosios tautinės tarybos nario, Mykolo Karpavičiaus, pamokslas apie sukilimą, pasakytas šv. Jonų bažnyčioje, 1794

Šaltiniai

1. Šv. Jonų bažnyčios varpinė. Govilnius.lt (tikrinta 2023-12-22).
2. Petras Roizijus 2007-09-10 iš Wayback Machine projekto.