Samhain

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Samhain, Sauinas (IPA /ˈsˠaunʲ/) - gėlų derliaus nuėmimo šventė, švęsta per pilnatį spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje. Šios šventės tradicijų yra išlikę šiuolaikiniame Helouvyne, Visų šventųjų dienos šventimuose. Nemažai neopagonių grupių taip pat švenčia Sauiną.

Manoma, kad galų kalendorius dalijo metus į dvi dalis: "tamsioji" prasidėdavusi Samonios mėnesiu (spalis - lapkritis), "šviesioji" - Giamonios mėnesiu (balandis - gegužė). Pirmąja turbūt laikyta tamsioji pusė, taigi Samonios pradžia gali būti vadinama keltų "Naujaisiais metais". Visi mėnesiai prasidėdavo pilnatimi, o nauji metai būdavo sutinkami trijų dienų šventėmis per pilnatį, esančią maždaug per vidurį tarp rudens lygiadienio ir žiemos saulėgrįžos. Būdavo švenčiamos ir pilnatys vidurio taškuose tarp kitų lygiadienių bei saulėgrįžu (žr. Lughnasadh, Imbolc). Šiame kalendoriuje labiau atsižvelgiama ne į Saulės, o į Mėnulio judėjimą.

Viduramžių Airijoje Sauinas buvo pagrindinė šventė. Karaliaus rūmuose tris dienas vykdavo didelės iškilmės.

Sauinas airių folklore

gausu su Sauinu susijusių pasakojimų. Viena legenda (Echtra Nerai - "Neros nuotykis") pasakoja apie Nerą iš Konechto, dalyvavusį karaliaus Aililio surengtame išmėginime, kurio prizas buvo paties karaliaus kalavijas. Pasiryžusiems išbandymui reikėjo naktį nueiti prie kartuvių, kuriose dieną prieš tai buvo pakarti du žmonės ir aprišti vieno pakaruoklio čiurną šakele. Daugelį drąsuolių nubaidė demonai ir dvasios. Eidamas prie kartuvių, Nera įkliūna į "fėjų kalnelį" ( - šy) ir ten įkalinamas.

Istorijos Cath Maige Tuireadh ("Mag Tuiredo mūšis") veiksmas vyksta per Sauiną. ir Dagda sueina prieš mūšį ir taip Dagdos valdomai tautai - - užtikrinama pergalė.

Sauinas keltų folklore

Sauino tradicijos išliko derliaus ir mirusiųjų pagerbimo šventėse. Sauino naktis (air.: Oíche Shamhna; škotų gėlų: Oidhche Shamhna) - spalio 31 d. - yra derliaus darbų užbaigimo šventė. Airijoje ir Škotijoje gėlai Helouvyną vis dar vadina Oíche/Oidhche Shamhna. Kai kuriose vietovėse vis dar įprasta per Sauiną padengti stalą mirusiesiems, pasakoti apie protėvius.

Anksčiau Sauinas buvo ženklas, kad metas skaičiuoti gyvulius ir rūpintis grūdų atsargomis, žiūrėti, kuriuos naminius gyvulius geriau papjauti, kad būtų galima išgyventi žiemą. Šio papročio vis dar laikosi kai kurie fermeriai. Šventėje paskutinius kelis šimtmečius ypač svarbūs buvo laužai. Sakoma, kad kaimiečiai į laužus mesdavo papjautų gyvulių kaulus. Iki į gėlų žemes ateinant krikščionybei, galvijai buvo svarbiausia atsiskaitymo priemonė, viso žemdirbiško gyvenimo centras. Kol liepsnodavo laužas, visi kiti židiniai ir laužai būdavo užgesinami, o paskui vėl iš naujo įdegami nuo bendrosios ugnies. Taip kaimo šeimos atnaujindavo jas jungiantį ryšį. Kartais vienas šalia kito būdavo uždegami du laužai, žmonės eidavo tarp jų (apsivalymo ritualas), gindavo gyvulius.

Populiarios ateities spėjimo praktikos, dažnai naudojami obuoliai ir riešutai. Tikslai - sužinoti būsimąjį sutuoktinį, namus, vaikų skaičių. Vaikai ateitį spėdavo žiūrėdami, kurlink skrenda varnai.

Dar šiandien kai kur vakarinėje Bretanės dalyje kepami ragų pavidalo pyragai kornigou, skirti atminti žiemos dievui, nusimetančiam "ragus" ir grįžtančiam karaliauti į požemį.

Romėnai Sauiną siejo su savo pačių mirusiųjų švente - , nors ši ir buvo švenčiama gegužės mėnesį.

Atėjus krikščionybei, lapkričio mėnesio šventimai buvo paversti į Visų Šventųjų dieną lapkričio 1-ąją ir Vėlines (All Souls' Day) lapkričio 2-ąją. Ilgainiui spalio 31 d. naktis imta vadinti All Hallow's Eve ("Visų Šventųjų diena"), vėliau pavadinimas pakito į Halloween - Helouvyną.

Vikižodynas