Lughnasadh

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lughnasadh, Lunasadas (sen. airių k. IPA: /luːnəsə/) - gėlų pirmojo derliaus šventė, švenčiama rugpjūčio pradžioje.

Praeities tradicijos

Lunasadas viduramžių Airijoje buvo viena iš keturių pagrindinių kalendorinių švenčių (dar žiūrėkite Imbolc, Beltane, Samhain). Ankstyvasis keltų kalendorius buvo pagrįstas Saulės ir Mėnulio judėjimu bei vegetaciniais ciklais, todėl šventės data galėjo kisti.

Lunasadas buvo šventė, žyminti derliaus sezono pradžią, pirmųjų vaisių užderėjimą. Tai buvo bendruomenės susibūrimų, turgų, žirgų lenktynių, susitikimų su tolimais giminėmis bei draugais metas. Airijoje buvo populiaru per Lunasadą "susirišti rankas" (t. y. susituokti) metams ir dienai (po šio bandomojo periodo buvo galima užtvirtinti santuoką arba išsiskirti).

Pasak keltų mitologijos, Lunasado šventei pradžią davė dievas : tai buvę jo įmotės ir po laidotuvių vykusios įvairios varžytuvės. Tailtiu mirusi nuo sunkaus darba - ji Airiją padarė tinkamą žemdirbystei. Ši šventė - Áenach Tailteann - vykdavo netoli šiandieninio Teltauno (Airija). Per Áenach Tailteann vykdavo jėgos išmėginimai, tuoktuvės, religinės apeigos. Būdavo paskelbiama taika. Panaši šventė vykdavo dabar nežinomoje Karmunos vietovėje (galbūt Karmuna buvusi deivė).

Lunasadą galai šventė mažiausiai iki I a.

Lunasadas šiandien

Dabar žemyninėje Europoje ir Airijoje Lunasadas daug kur švenčiamas su laužais ir šokiais. Krikščionys maždaug tuo pačiu metu šventina laukus. Airių diasporoje senosios Lunasado tradicijos gyvuoja šeimos susibūrimuose rugpjūtį, tačiau vis dažniau jie perkeliami į kitas, patogesniu laiku švenčiamas valstybines šventes (pavyzdžiui, JAV).

Lunasadą taip pat švenčia įvairios neopagonių grupės.