Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Beltane, Bealtaine, Belteinas, Bjaltenė (IPA: /ˈbʲɑlˠ.t̪ˠə.n̪ʲə/) – gėlų vasaros sezono pradžios šventė, švenčiama maždaug gegužės 1 d. Panašių švenčių tokiu pačiu metų laiku turėjo ir kiti keltiški kraštai Velse, Bretanėje ir Kornvalyje.

Reikšmė

Keltams Belteinas buvo ganiavos ir apskritai vasaros pradžios taškas. Gyvuliai būdavo išgenami į vasarines ganyklas pievose ir kalnuose. Šiuolaikinėje airių kalboje Mí na Bealtaine (pažodžiui "Belteino mėnuo") reiškia gegužę. Šis pavadinimas dažnai sutrumpėja į Bealtaine, o pati šventė vadinama Lá Bealtaine. Škotų gėlų kalboje Là Buidhe Bealltaine ("Geltonoji Belteino diena") reiškia tik pirmąją gegužės dieną.

Vienas pagrindinių šventės papročių buvo kurti laužus ant kalvų Belteino išvakarėse - Oidhche Bhealtaine. Senovės Airijoje pagrindinis Belteino laužas liepsnodavo ant svarbiausio Airijoje Uisneach kalno. Dabar laužų kūrenimo paprotys išliko tik Limeriko grafystėje, ypač pačiame Limerike. Kai kurios šiuolaikinės svetur gyvenančių keltų bei grupės laikosi papročio įžiebti bendrą Belteino ugnį ir nuo jos įkurti namų židinius, tačiau tai daugiau yra ne senosios tradicijos tąsa, o atgaivinimas.

Iki pat XX amžiaus pradžios Airijoje buvo išlikęs paprotys ant durų ir langų kabinti Gegužines šakeles, ūkiuose "sodinti" Gegužinius krūmus (iš pražydusios šermukšnio ar gudobelės šakos). Pastarieji puošiami žiedais, kaspinais, girliandomis, dažytais kiaušinių lukšais.

Belteinas švenčiamas per vidurį tarp pavasario lygiadienio ir vasaros saulėgrįžos. Pagal astronominius skaičiavimus tai būtų maždaug gegužės 5-7 d. Kadangi keltų kalendorius buvo pagrįstas ir Saulės, ir Mėnulio judėjimu, Belteino data galbūt buvo parenkama taip, kad sutaptų su arčiausiai šio vidurio taško esančia pilnatimi.

Ištakos

Pagal airių mitologiją, (deivės Danos tautos) ir mitinio herojaus sūnūs vasaros sezono pradžią atšvęsdavo Belteino švente, per kurią buvo prašoma gero derliaus, atliekami ritualai, skirti apsaugoti žmonėms nuo dvasių. Kaip ir Sauino šventėje, buvo tikima, kad per Belteiną anapusinis pasaulis priartėja prie šio. Iš X a. gėlų šaltinių žinoma, kad bendruomenės druidai sukurdavo ant kalvų laužus ir tarp jų pragindavo kaimo gyvulius sėkmei ir apsivalymui (plg. panašų lietuvių Sekminių paprotį). Škotijoje apsivalymo funkciją dar atlikdavo šakelės, įmestos į ugnį. Tarp dviejų ugnių, siekdami apsivalyti, eidavo ir žmonės. Atėjus krikščionybei, laužus ėmė kurti patys pasauliečiai.

Šventės papročiai išliko iki XX a. vid., kai kur - iki dabar. Nuo 1988 m. Edinburge rengiamos Belteino laužų šventės, kuriose apsilanko iki 15 tūkst. žmonių.

"Belteinas" kaip toks daugiau yra gėlų šventė. Kitose keltų kultūrose (Velse, Bretanėje, Kornvalyje) panašiu metų laiku švenčiamos analogiškos šventės: Velse - Calan Mai, galai turėjo Belotenia.

Etimologija

Šventės pavadinimo užrašymas Beltane yra perimtas tiesiai iš senojo air. Beltain - atitikmuo šiuolaikinėje airių kalboje yra Bealtaine. Škotų gėlų kalboje šventė užrašoma kaip Bealltainn. Abu šie pavadinimai atėje iš sen. air. Beltene ("skaisti ugnis") (savo ruožtu iš belo - te(p)niâ). Škotų gėlų kalboje anksčiau rašyta Bealtuinn, Mene - Boaltinn, Boaldyn.

Žodžio belo - te(p)niâ elementas belo- etimologiškai susijęs su angl. bale ("pundas, ryšulys", plg. bale - fire: signalinis laužas, laidotuvių laužas), anglosaksų bael, lietuvių baltas.

Belteinas neopagonybėje

Neopagonių grupės Belteiną švenčia įvairių pavidalų ir pavadinimų. Kai kurios stengiasi laikytis kuo arčiau senųjų ir iki šių dienų išlikusių keltiškų tradicijų, kitose grupėse sumaišomos skirtingos praktikos.

Rekonstruotą keltų religiją išpažįstančios grupės paprastai Belteiną švenčią, kai sužydi gudobelės arba per arčiausiai sužydėjimo esančią pilnatį. Kuriami laužai, nuo jų žiebiami namų židiniai, kai kur puošiami Gegužiniai krūmai, ruošiami tradiciniai šventės patiekalai. Rengiamos piligriminės kelionės prie šventomis laikomų versmių.

Wicca ir panašios naujosios religinės grupės Belteiną laiko viena iš aštuonių pagrindinių metinių švenčių ("šabų"). Nors yra gėlų Belteino elementų (pvz., laužai), ši šventė panašesnė į germaniškas Gegužines: didelis dėmesys teikiamas vaisingumo apeigoms, šokama apie gegužinį stulpą ir pan.