Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Tubuajai | |
|---|---|
 Tubuajų moterys (XX a. pr.) | |
| Gyventojų skaičius | ~15 000 |
| Populiacija šalyse |  Prancūzijos Polinezija (Tubuajo salos) |
| Kalba (-os) | , taitiečių, prancūzų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė, protestantų bažnyčios), prigimtinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | taitiečiai, tokelaujiečiai, tuamotai, kiti polineziečiai |
Tubuajai – polineziečių tauta, gyvenanti Tubuajo salyne (Prancūzijos Polinezija). Populiacija – 15 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos . Taip pat šneka prancūziškai, taitietiškai. Išskiriamos Tubuajo, Rurutu, taip pat Rapos, Raivavaės šnektos (pastarosios dvi turi nepolinezietiško substrato). Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (protestantai, katalikai), dalis išlaikę prigimtinį tikėjimą.
Tubuajo salas žmonės apgyvendino 700–1100 metais, pagal legendą – iš Parutu ir O’Gvivos žemių (spėjama, kad tai Tonga ir Fatu Hiva). Labiausiai tikėtina, kad salos visgi apgyvendintos iš Draugijos salų. Dalis tubuajų kilę iš Tuamotu, Kuko salų. Dėl gyvenimo gan didelėje atskirtyje nuo kitų polineziečių, tubuajai išlaikė daug senųjų papročių.
Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, kokosai, bananai, duonmedžiai) ir žvejyba. Po kontakto su europiečiais užmezgimo ėmė auginti kiaules ir naminius paukščius. Tubuajai yra įgudę laivų statytojai ir jūrininkai, gamina keliasdešimt skirtingų laivų tipų. Dabar daug tubuajų dirba kopros ir vanilės paruošimo pramonėje. Išvystę medžio drožybą. Rasta akmeninių dirbinių, primenančių Velykų salos moai. Rapos saloje buvo įrengę įtvirtinimų, tvirtovių.
Gyveno patrilinijinėmis giminėmis, kurių sueigas skelbdavo vadai. Nesant vyriškų palikuonių buvo galimas matrilinijinis paveldėjimas. Saloms vadovaudavo vadai, susiję su Taičio dinastijomis, jie dažnai atlikdavo ir šventiko priedermes. Taip pat buvo ir atskira šventikų klasė pure. Dabar gyvena mažosiomis, neolokalinėmis šeimomis. Gyvenvietėms vadovauja renkamos tarybos.
Išlikęs dangiškųjų dievų (Tangaroa, Rooteabu) kultas, gerbiami giminių globėjai (susiję su protėvių kultu). Visų tubuajų protėviu laikomas Aa.
Šaltiniai
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris