Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Taitiečiai | |
|---|---|
 Mergaitės taitietės | |
| Gyventojų skaičius | ~190 000 |
| Populiacija šalyse |  Prancūzijos Polinezija (Draugijos salos): 178 133
|
| Kalba (-os) | taitiečių, prancūzų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė, kalvinizmas) |
| Giminingos etninės grupės | tubuajai, markiziečiai, paumotai, mangarevai, kiti polineziečiai |
 Vikiteka: | Taitiečiai |
Taitiečiai (sav. mā'ohi) – polineziečių tauta, gyvenanti Taityje ir kai kuriose kitose Draugijos salose (Prancūzijos Polinezija). Populiacija – 130 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Dar per 7 tūkst. gyvena Naujojoje Kaledonijoje, yra išeivių Prancūzijoje. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos taitiečių kalba. Taip pat šneka prancūziškai. Dabar taitiečių kalbą perėmę ir daug kitų Prancūzijos Polinezijos salynų gyventojų. Raštas (lotynų pagrindu) sukurtas 1823 m. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (kalvinai, katalikai). Kultūriškai ir kalbiškai taitiečiams artimi tubuajai ir Rapos gyventojai. Juos taitiečiai palaipsniui asimiliuoja.
Draugijos salas polineziečiai apgyvendino I tūkstm. viduryje. Prasidedant II tūkstantmečiui Taityje susiklostė gentinė santvarka, vadovaujama dinastinių vadų. XVIII–XIX a. prasidėjo etninė konsolidacija, Taityje ir aplinkinėse salose sukurta bendra valstybė.
Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, kokosai, batatai) ir žvejyba. Po kontakto su europiečiais užmezgimo ėmė auginti kiaules, ir naminius paukščius. Tradiciniai amatai – valčių statyba, pluošto, demblių gamyba, medžio drožyba ir akmens apdirbimas. Nuo kolonijinio laikotarpio pradėjo verstis kopros paruošimu, vanilės auginimu, perlamutro gamyba. Tradicinis būstas stačiakampio plano, stulpinės konstrukcijos, su dvišlaičiu stogu ir žolės ir žardų. Apranga (sijonai, apsiaustai, palaidinės, paltai) gaminama iš tapos pluošto, demblio. Žyniai nešiodavo puošnius galvos apdangalus iš plunksnų. Taitiečių virtuvei būdingas augalinis maistas, žuvies patiekalai.
Tradicinei taitiečių visuomenei buvo būdingas susiskaidymas į aukštuosius ir žemuosius vadus, žynius (arii), turtingus žemvaldžius (raatira), paprastus bendruomenininkus. Vadus iškeldavo atskiros gentys ir genčių bendruomenės. Santuoka monogaminė, vadų – poligaminė.
Taitiečių mitologinei pasaulėžiūrai buvo būdingas gausus dievų panteonas, vadų sudievinimas. Žynija (opunui) sudarė atskirą kastą. Buvo paplitęs protėvių, dvasių garbinimas. Taitiečiai išvystė muzikos (pagrindiniai instrumentai – fleita, būgnai), šokio menus.
-
Taitiečių muzikantai (XX a. pr.) -
Taitiečiai su savo tradicine apranga ir ginklais (1898 m.) -
Taitietės krikščioniškoje misijoje (XIX a.) -
Taitiečių futbolininkas Nicolas Vallar
Šaltiniai
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris