KalesninkaiPlentas pro KalesninkusKalesninkai54 27 07 š pl 23 49 16 r ilg 54 452 š pl 23 821 r ilg 54 452 23 821 Kalesni

Kalesninkai

Kalesninkai

54°27′07″š. pl. 23°49′16″r. ilg. / 54.452°š. pl. 23.821°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Alytaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Krokialaukio seniūnija

Gyventojų

34

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kalesniñkai
Kilmininkas:	Kalesniñkų

Kalesninkai – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Krokialaukio, prie plento Alytus–Ūdrija–Krokialaukis . Šiaurėje dunkso Barkūniškio miškas.

Kaime Alfonsas Peckus vykdo netradicinės augalų kultūros ūkinę veiklą. Auginamos soros, šerytės, burnočiai, judros, garstyčios, strypainiai, liucernos, žirniai, dobilai, sojos, bei kiti.

Istorija

Kalesninkų kaimas Ūdrijos valsčiui priklausė nuo 1870 m.

Prie kelio Ūdrija-Krokialaukis, trijų kaimų: Peršėkės, Kalesninkų ir Cibiliekų sankirtoje, ūkininko Jurgio Račkausko sodyboje, 1927–1968 m. veikė Kalesninkų pradžios mokykla. Šiuo laikotarpiu virš tūkstančio kaimo vaikų išmoko skaityti ir rašyti. Pirmasis mokytojas buvo Kazys Valčiukas. Vėliau dirbo I. Katalynas, Bukleris, Mališauskas, Kamsickas iš Kalesninkų kaimo, G. Kvedaraitė, Čižauskaitė, Vagnerytė-Pilauskienė, Petraška, Monika Žvinakevičienė.

1931 m. išleistos knygos „Lietuvos miestai ir miesteliai. Alytaus apskritis: Dzūkų kraštas“ I tome Akiras-Biržys rašė, kad Kalesninkų kaimo gyventojai baudžiavą ėjo Premezio dvarui. 1918 m. pabaigoje buvo suorganizuota Ūdrijos parapijos taryba, o 1919 m. Valsčiaus valdyba. Pirmasis valsčiaus viršaitis Antanas Zubrus iš Čižikų kaimo, po jo – Ignas Kunigonis iš Cibiliekų kaimo.

Kaime buvo paprotys – pirmą vestuvių vakarą jauniesiems grįžus iš bažnyčios, kaimo jaunimas rinkdavosi nekviesti pas šeimininką į namus pasveikinti jaunųjų ir prašyti leisti dalyvauti vestuvių šventėje. Jaunieji pakviesdavo prie paruošto vaišių stalo ir linksmindavosi kartu su kaimo draugais. XX a. Kalesninkų kaime buvo laukų šventinimo tradicija. Kiekvienais metais po pavasario lauko darbų vykdavo kaimo laukų šventinimas. 1950 m. nuotraukoje matome kaimo gyventojus po ilgametės tradicijos apeigų su Ūdrijos parapijos klebonu Krūveliu ir vikaru.

Kalesninkuose, prie augusio senojo beržo, vykdavo kaimo gyventojų sueigos, buvo aptariamos to laikmečio problemos, žaisdavo vaikai. Šiuo metu beržas neišlikęs. Dar vienas šios vietovės objektas – šimtą metų skaičuojantis rentinis šulinys.

2014 m. birželio 28 d. buvo pastatytas kryžius Kalesninkų kaimo žmonėms atminti.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.

1888 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

235

197

136

122

104

89

63

42

34

Galerija

Kalesninkų mokykla
Senasis beržas
Šimtametis rentinis šulinys
Kryžius kaimo žmonėms atminti
Kaimo eigulys
Kalesninkų kalvė (1957 m.) ir kalviai Juozas Tamulionis (kairėje) ir Antanas Janavičius (dešinėje)

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
„Trys mokslų daktarai viename ūkyje, arba Nėra ateities be dabarties ir praeities“. Alytaus Naujienos. Nuoroda tikrinta 21 birželio 2019.
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] „Trys mokslų daktarai viename ūkyje, arba Nėra ateities be dabarties ir praeities“. Alytaus Naujienos. Nuoroda tikrinta 21 birželio 2019.

[3] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-5] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[7] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[8] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[9] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[10] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.