Garstyčios

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Garstyčios – koncentruoto skonio maisto produktas kryžmažiedžių šeimos baltosios garstyčios augalo sėklų pagrindu, pagamintas naudoti kaip prieskonis ar papildyti padažams, suteikiantis specifinį kvapą ir aštriai aitrų skonį.

Garstyčios sėklos (v.k.)
Grūstos garstyčios sėklos (v.d.)
Keturios garstyčių rūšys:
Angliškos garstyčios – spalvą suteikia ciberžolė (c.k.)
Bavariškos garstyčios saldžios (c.d.)
Dižono garsyčios (a.k.)
Prancūziškos garstyčios, pagamintos iš sveikų juodosios garstyčios sėklų (a.d.)

Garstyčioms specifinį aštriai aitrų skonį suteikia trigliukozidai − ( ir garstyčiose) bei (baltosiose garstyčiose).

Iš garstyčios sėklų spaudžiamas aliejus. Garstyčios sėklose jo būna 23−47 %.
Iš sumaltų garstyčios sėklų išspaudų gaminami garstyčių milteliai, kurie ir panaudojami garstyčioms paruošti.

Geros kokybės garstyčios yra geltonos spalvos (leidžiamas rudas atspalvis), vienodos tepamos konsistencijos.

Garstyčios kulinarijoje

Tai vienas seniausių prieskonių, Kinijoje žinomas 3000 metų.

Kulinarijoje garstyčios naudojamos kaip prieskonis įvairiems mėsos valgiams, užkandžiams, padažams. Suteikia specifinį aštriai aitrų skonį, padidina virškinimo sulčių išsiskyrimą, pagerina virškinimą. Jų dedama ruošiant įvairius padažus ir . Garstyčias rekomenduojama dėti baigiant ruošti ar į jau paruoštus patiekalus bei padažus, nes verdant ar kepant jos praranda skonio savybes.

Garstyčios kartais naudojamos ir kaip pigus padažo pakaitalas, skonį suteikiantis ar pakeičiantis produktas įvairiems riebiems ar greito paruošimo patiekalams.

Garstyčias rekomenduojama laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje. Nuo saulės šviesos ir aukštos temperatūros jos praranda savo savybes, tampa nebetinkamos vartoti.

Garstyčios medicinoje

Medicinoje vartojamas garstyčių trauklapis. Tai popieriaus lapelis, apteptas lygiu garstyčių miltelių sluoksniu. Trauklapį reikia suvilgyti šiltu vandeniu ir uždėti tiesiai ant odos arba, jei oda labai jautri, per popieriaus lapą, ar kitokio audeklo sluoksnį. Garstyčių trauklapį reikia laikyti tol, kol oda parausta − apie 5−10 min. Trauklapį nuėmus, reikia šiltu vandeniu nuplauti nuo odos garstyčių liekanas, atsargiai nušluostyti, o smarkiai paraudusią odą rekomenduojama patepti vazelinu.

Sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, trauklapiai dedami ant krūtinės ir blauzdų. Sergant bronchitu − ant vienos arba abiejų krūtinės pusių, hipertonija − ant sprando ir t. t.
Sergant odos ligomis, garstyčių trauklapiai netinka.

Garstyčios skalbimui

Dažniausiai garstyčios naudojamos skalbiant vilnonius blunkančius drabužius, rečiau − medvilninius ir šilkinius.
8−10 l vandens naudojama 100−150 g garstyčių miltelių. Garstyčios ištrinamos su trupučiu vandens, tuomet atskiedžiamos karštu vandeniu. Skystį išmaišius, leidžiama nusistovėti, paskui perpilama į indą su šiltu (40−45 °C) vandeniu ir skalbiama.