Šulinys įrenginys vandeniu aprūpinti Patys seniausi šuliniai buvo sutvirtinti rąstų akmenų Kibiras užkabinamas ant su XI

Šulinys – įrenginys vandeniu aprūpinti. Patys seniausi šuliniai buvo sutvirtinti rąstų, akmenų . Kibiras užkabinamas ant su . XIX a. paplito . Dabar šulinius dažnai sudaro betoniniais žiedais sutvirtinta iškasa ir įtaisas vandeniui semti (dažnai ir su elektriniu vandens siurbliu).

Seniausią šulinį Lietuvoje archeologai aptiko Apuolės piliakalnyje (Skuodo r.). Manoma, kad jis iškastas IX a. Šuliniai minimi XVI a. rašytiniuose šaltiniuose. Iki XX a. žemės reformos, kai buvo išsiskirstyta į vienkiemius, 3-4 kaimo sodybos naudojosi bendru šuliniu. Prie šulinio dažnai statydavo skobtą arba lentų lovį, į kurį pripildavo vandens gyvuliams.

Senieji šuliniai nebuvo gilūs, jų sienas sutvirtindavo rąsteliais arba išgrįsdavo akmenimis. Nuo XX a. imta ręsti šulinius su rentiniais.

Lietuvos sodybose paplitę dviejų tipų šuliniai: svirtiniai ir veleniniai.

Svirtiniai šuliniai

Jį sudaro stipriai į žemę įkastas vertikalus dvišakis rąstas. Jo dvišakumoje įtaisyta ilga svirtis, kurios viename gale yra atsvara, kitame – grandine pritvirtinta kartis su kabliu kibirui užkabinti.

Veleniniai šuliniai

Tokių šulinių sienos yra iš betono žiedų (lietuvių liaudyje dar kitaip vadinamais rentiniais ir boniomis), vienas ant kito suleistų į žemę; vienas žiedas visada virš žemės paviršiaus. Abipus šulinio vertikaliai įkalti stulpai, kurie laiko su grandine ir kabliu (kobiniu) kibirui užkabinti. Viename veleno gale įtaisyta metalinė rankena. Veleno abu galai dažnai sutvirtinti metaliniu žiedu.

Nuorodos

Kaip išsikasti šulinį

Šulinių tipai

Rankomis traukiamas Vokietijos vienuolyne
Medinis Punske (Lenkija)
Pakopinis Indijoje
Svirtinis Vengrijoje

Vikiteka: Šulinys – vaizdinė ir garsinė medžiaga