Glenn L Martin CompanyBuvusi formaAkcinė bendrovėPramonėAviacija KosmosasLikimasSusijungėPerėmėjas ai Martin Marietta Co

Glenn L. Martin Company

Buvusi forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Aviacija Kosmosas
Likimas	Susijungė
Perėmėjas (-ai)	Martin Marietta Corporation
Įkurta	1917 m.
Įkūrėjas (-ai)	Glenn L. Martin
Uždaryta	1961 m.
Centrinė būstinė	Santa Ana, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos

Glenn L. Martin Company (1957–1961 m. vadinta The Martin Company) – JAV aviacijos ir kosmoso pramonės įmonė. Ją įkūrė JAV aviacijos pradininkas . Įmonė veikė 1917–1961 m. Šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose „Martin Company“ veikla iš aviacijos pramonės išsiplėtė į valdomų raketų, kosmoso tyrinėjimų ir panaudojimo sritį.

Antrojo pasaulinio karo metu „Martin“ gamintas „Martin B-26 Marauder“ bombonešis.

1961 m. „Martin Company“ susijungė su pramonės konglomeratu „“; taip susikūrė „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. „Martin Marietta“ susijungė su aviacijos milžine „Lockheed“, taip susiformavo koncernas „Lockheed Martin Corporation“.

Istorija

Ištakos

Kenneth Douglas, Glenn Martin (centre) ir Mary Pickford 1915 m. begarsėje komedijoje „Vakardienos mergina“ (A Girl of Yesterday)

Įmonę „Glenn L. Martin Company“ 1912 m. rugpjūčio 16 d. Kalifornijos valstijos Santa Anos mieste įkūrė aviacijos pradininkas Glennas Lutheris Martinas. Įmonė savo veiklą pradėjo nuo karinių mokomųjų lėktuvų gamybos. 1916 m. rugsėjį Martinas priėmė brolių Raitų įmonės („“) susijungimo pasiūlymą. Taip susiformavo „Wright-Martin Aircraft Company“. Bendros įmonės veikla susidūrė su sunkumais ir 1917 m. rugsėjo 10 d. Glennas Martinas pasitraukė iš įmonės bei įkūrė antrąją „Glenn L. Martin“ kompaniją. Naujosios įmonės būstinė buvo Ohajo valstijos Klivlande, o vėliau persikėlė į Merilando valstijos miestą Baltimorę.

G. L. Martinas taip pat mokė Williamą Boeingą skraidyti ir jam pardavė pirmąjį lėktuvą.

Meksikos revoliucija

„Sonora“, vienvietis „Martin Pusher“, naudotas Meksikos revoliucijos metu (1913 m.).

1913 m. Meksikos revoliucijos metu Sonoros valstijos sukilėliai iš „Martin“ nusipirko vienvietį „Martin Pusher“ biplaną, ketindami pulti Gvaymo uostą atakavusias federalines karinio jūrų laivyno pajėgas. Lėktuvas iš Los Andželo buvo išsiųstas 1913 m. gegužės 5 d. penkiose dėžėse į Tuksoną, Arizoną per Wells Fargo Express, o tada pervežtas per sieną į Meksikos miestą Sonoros valstijoje. Lėktuvas, sukilėlių pavadintas „Sonora“, ten buvo surinktas ir modifikuotas įrengiant antrą sėdynę bombarduotojui.

„Sonora“ buvo ginkluota vietinės gamybos 3 colių vamzdinėmis bombomis. Šis lėktuvas atliko pirmuosius istorijoje žinomus laivyno bombardavimus iš oro.

Pirmasis pasaulinis karas

Glennas Martinas su Karališkųjų Nyderlandų Rytų Indijos armijos oro pajėgų seržantu Broeckhuysenu (viduryje) ir gamyklos mechanikais prie biplano Martin TT (1917 m.)

Pirmojo pasaulinio karo metu pirmieji užsakymai atėjo iš Olandijos Rytų Indijos. Pirmasis užsakymas buvo įvykdytas 1915 m. lapkričio 6 d., pateikiant 2 vnt. TE, 6 TT ir 8 R tipo orlaivius. Pirmoji didelė „Martin“ sėkmė buvo didelio biplano bombonešio užsakymas, kurį 1918 m. sausio 17 d. pateikė JAV sausumos pajėgos. Įmonė nespėjo užsakymo įvykdyti iki karo pabaigos ir MB-1 pradėjo tarnybą jau pasibaigus karo veiksmams. Tolesnė konstrukcija taip pat pasiteisino: JAV karinės oro pajėgos užsakė 20 vnt. šio tipo lėktuvų. Pirmieji penki jų buvo priimti į karinę tarnybą su įmonės suteiktu pavadinimu, o likusieji gavo indeksą NBS-1 (naktinis bombonešis, trumpojo nuotolio). Vėliau JAV Karo departamentas užsakė dar 110 šio tipo lėktuvų, tačiau, turėdama nuosavybės teises žinyba paskelbė ir gamybos konkursą. Gamybos užsakymus gavo mažesnę kainą pasiūliusios įmonės „Curtiss“ (50 vnt.), „LWF Engineering“ (35 vnt.) ir „ Aeromarine“ (25 vnt.). Šis orlaivis buvo vienintelis standartinis bombonešis, naudotas iki 1930 m. Jį eksploatavo septynios eskadrilės: keturios Virdžinijoje, dvi Havajuose ir viena Filipinuose.

Tarpukaris

1924 m. „Martin Company“ laimėjo konkursą gaminti įmonės „Curtiss“ sukurtą žvalgybinį bombonešį ir gavo užsakymą pagaminti 404 vnt. šio odelio orlaivius. 1929 m. „Martin“ pardavė savo gamyklą Klivlando mieste ir pastatė naują fabriką Merilando valstijos mieste.

Ketvirtajame dešimtmetyje „Martin“ kūrė ir gamino skraidančias valtis JAV kariniam jūrų laivynui ir naujovišką bombonešį armijai. „Martin Company“ taip pat gamino žymiuosius „ “ tipo hidroplanus, kuriuos „Pan American Airways“ naudojo maršrutui per Ramųjį vandenyną iš San Fransisko į Filipinus.

Antrasis pasaulinis karas

Didžiosios Britanijos KKOP Martin Model 167 Maryland

Antrojo pasaulinio karo metu „Martin“ sukūrė keletą labai sėkmingų orlaivių – bombonešius ir , skraindančios valtys ir , plačiai naudotos gelbėjimui jūroje, kovai su povandeniniais laivais ir transportavimui.

„Martin“ aktyviai dalyvavo ir propagandos bei mobilizacijos kampanijoje: 1941 m. filmas „Bombonešis“, kuriame buvo rodomi parodė B-26 gamybos aspektai buvo nufilmuotas „Martin“ gamykloje Baltimorėje.

Pagal karo meto gamybos sutarčių vertę „Martin“ užėmė 14 vietą tarp JAV korporacijų. Savo Nebraskos valstijos Ofut Fildo miestelyje bendrovė pastatė 1 585 vnt. B-26 Marauder ir 531 vnt. Boeing B-29 Superfortress. „Martin“ pagamino visus „Silverplate“ tipo B-29, įskaitant „Enola Gay“ ir „Bockscar“, numetusius atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio.

Pokaris

1957 m. balandžio 22 d. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „The Martin Company“.

Pokariu „Martin Company“ sukūrė su nesėkmingus bombonešių prototipus ir , šiek tiek sėkmingesnį , sėkmingus , hidroplanus ir ir dvimotorį keleivinį lėktuvą .

„Martin Company“ pagamino Amerikos kosmoso programos raketą Vanguard, iškėlusią pirmuosius JAV palydovus. „Vanguard“ buvo pirmoji JAV kosmoso tyrinėjimo raketa, sukurta nuo nulio kaip orbitinė raketa, o ne modifikuoto suborbitinė raketa (kaip „“) ar balistinė raketa (kaip JAV armijos „). „Martin“ taip pat sukūrė ir pagamino didžiules tarpžemynines balistines raketas „“ ir . Orlande (Floridos valstija) įsikūrusi „Martin Company“ tapo pagrindiniu JAV armijos raketos „Pershing“ gamybos rangovu.

„Martin Company“ buvo viena iš dviejų „Apollo“ programos rangovų komandų ir aptarnavimo modulių konkurso finalininkų. Visgi NASA sudarė projektavimo ir gamybos sutartis su „North American Aviation Corporation“.

Titan III paleidimas iš Kanaveralo kyšulio

„Martin Company“ gamino raketas Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai bei JAV oro pajėgoms. Viso pagaminta daugiau nei 100 „“ serijos raketų, įskaitant „ “, svarbesnį „“ ir „“. Be šimtų Žemės palydovų, šiomis raketomis į kosmosą buvo išsiųsti išsiųsti abu „Voyager“ programos , du „Viking“ programos zondai į Marsą ir du „ į žemas Saulės orbitas.

„Martin Company“ „Space Shuttle“ programai pagamino „Titan IV “ raketų seriją. Savo eksploatacijos pradžioje „Titan IV“ buvo galingiausia kosminė raketa. „Titan IV“ buvo naudojami iškelti labai sunkių JAV karinės žvalgybos palydovų seriją, taip pat, kartu su „Centaurus“ raketa kaip trečiąja pakopa, buvo panaudota 1997 m. paleisti Cassini kosminiam zondui į Saturną.

2004 m., nutraukus „Titan IV“ gamybą, JAV nebeliko raketos, galinčios gabenti sunkesnį naudingąjį krovinį nei „Space Shuttle“.

1961 m. „Martin Company“ susijungė su chemijos produktų ir statybinių medžiagų gamintoja „American-Marietta Corporation“. Susijungimo išdavoje susiformavo koncernas „. 1995 m. tuometinis trečiasis pagal dydį šalies gynybos rangovas „Martin Marietta“, susijungė su tuo metu antru pagal dydį šalies gynybos rangovu „“; taip susiformavo didžiausia gynybos pramonės įmonė pasaulyje „Lockheed Martin Corporation“ .

„Martin Company“ dirbo daug Amerikos aviacijos ir kosmoso pramonės įkūrėjų, įskaitant:

– „General Electric“ aviacijos ir kosmoso inžinierius
– „“, vėliau „McDonnell Douglas“ įkūrėjas (dabar „Boeing“ dalis)
– „“, dabar „Bell Helicopter“, įkūrėjas.
– „“, vėliau „McDonnell Douglas“ įkūrėjas (dabar „Boeing“ dalis)
– „“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas
– NASA Space Shuttle kūrėjas
– „“ vienas kūrėjų

Gaminiai

Apleistas „Pro Air Martin 4-0-4 N255S“ Paris mieste, Teksasas

Modelio pavadinimas	Pirmas skrydis	Pagaminta vnt.	Tipas
	1918	20	Dvimotoris biplanas bombonešis
	1920	130	Dvimotoris biplanas bombonešis
	1923	6	Vienmotoris žvalgybinis biplanas
	1924	1	Vienmotorio mokomojo biplano prototipas
	1924	36	Vienmotoris žvalgybinis monoplanas
	1926	124	Vienmotoris biplanas torpednešis
	1927	103	Vienmotoris biplanas torpednešis
	1929	33	Vienmotoris biplanas torpednešis
	1930	1	Vienmotoris biplanas torpednešis
	1930	55	Dvimotorė patrulinė skraidanti valtis
	1931	1	Trimotoris žvalgybinis monoplanas-torpednešis
	1931	9	Trimotorė žvalgybinė skraidanti valtis-torpednešis
	1932	348	Dvimotoris monoplanas bombonešis
	1934	3	Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis-avialaineris
	1935	1	Dvimotorio bombonešio prototipas
	1937	1	Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis-avialaineris
	1939	1 366	Dvimotoris žvalgybinis monoplanas-bombonešis
	1939	450	Dvimotoris monoplanas-bombonešis
	1940	5 288	Dvimotoris monoplanas-bombonešis
Martin 187 Baltimore	1941	1 575	Dvimotoris monoplanas-bombonešis
	1942	7	Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis
Martin B-29 Superfortress	1944	536	Keturmotoris monoplanas-bombonešis
	1944	151	Vienmotoris šturmo monoplanas
	1946	21	Dvimotoris patrulinis monoplanas
	1946	47	Dvimotoris oro laineris
	1947	2	Šešiamotoris reaktyvinio bombonešio prototipas
	1947	1	Dvimotorio oro lainerio prototipas
	1948	285	Dvimotorė patrulinė skraidanti valtis
	1949	2	Reaktyvinio trimotorio bombonešio prototipas
	1950	103	Dvimotoris oro laineris
	1953	403	Dvimotoris reaktyvinis bombonešis
	1955	12	Keturmotorė reaktyvinė patrulinė skraidanti valtis
	1963	21	Dvimotoris reaktyvinis žvalgybos lėktuvas
		3	Vienmotoris žvalgybinis biplanas
	n.d.	0	Vienmotoris žvalgybinis biplanas
		~2	Vienmotoris pašto biplanas
	n.d.	0	Dvimotoris biplanas bombonešis, nepastatytas
	n.d.	0	Dvimotoris biplanas bombonešis, nepastatytas
	n.d.	0	Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
	n.d.	0	Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
	n.d.	0	Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
	n.d.	0	Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
	n.d.	0	Šešiamotorė krovininė skraidanti valtis, nepastatyta
	n.d.	0	Keturmotorė stūmuoklinė ir dvimotorė reaktyvinė skraidanti valtis

Lėktuvų varikliai

Martin 333, keturių cilindrų apverstas stūmoklinis variklis

Raketos

Raketiniai greitintuvai

Keturių pakopų .
XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, mažinant ginkluotę 54 Titan II tipo raketos buvo pervestos iš tarpkontinentinių balistinių raketų klasės į palydovų nešėjus. 50 tokių raketų buvo panaudotos iškelti palydovus, likusios – atiduotos į metalo laužą arba perduotos muziejams.

Automobiliai

1928 m. Martin 100 Aerodynamic

Išnašos

"Lockheed Martin History. " 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto. lockheedmartin.com.
Lockheed Martin Company history. " fundinguniverse.com. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.
Rumerman, Judy. "The First U.S. Aircraft Manufacturing Companies. " 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto. U.S. Centennial of Flight Commission, 2003.
, "Glenn L. Martin Co. " The Encyclopedia of Cleveland History. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.
Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 6, Random House, New York, NY. ISBN .
Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 238, Random House, New York, NY. ISBN .
Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 277, Random House, New York, NY. ISBN .
Goebel, Greg. „The Martin Mariner, Mars, & Marlin Flying Boats. „ Air Vectors. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.
Peck, Merton J. & Scherer, Frederic M. The Weapons Acquisition Process: An Economic Analysis (1962) Harvard Business School p.619
Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, pp. 330–1, Random House, New York, NY. ISBN .
. ISBN . {{}}: Missing or empty |title= ()
Jolliff, Elizabeth C. (20 May 1974). History of the Pershing Weapon System. Redstone Arsenal, Alabarrla 35809: U.S. Army Missile Command. p. 288.
„Martin Aerodynamic- 1928“. Lane motor museum

[Lockheed_1910s-1] "Lockheed Martin History. " 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto. lockheedmartin.com.

[fuhist-2] Lockheed Martin Company history. " fundinguniverse.com. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.

[cent_of_flight-3] Rumerman, Judy. "The First U.S. Aircraft Manufacturing Companies. " 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto. U.S. Centennial of Flight Commission, 2003.

[Cleveland-4] , "Glenn L. Martin Co. " The Encyclopedia of Cleveland History. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.

[5] Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 6, Random House, New York, NY. ISBN .

[6] Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 238, Random House, New York, NY. ISBN .

[7] Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 277, Random House, New York, NY. ISBN .

[8] Goebel, Greg. „The Martin Mariner, Mars, & Marlin Flying Boats. „ Air Vectors. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.

[9] Peck, Merton J. & Scherer, Frederic M. The Weapons Acquisition Process: An Economic Analysis (1962) Harvard Business School p.619

[10] Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, pp. 330–1, Random House, New York, NY. ISBN .

[11] . ISBN . {{}}: Missing or empty |title= ()

[Pershing_history-12] Jolliff, Elizabeth C. (20 May 1974). History of the Pershing Weapon System. Redstone Arsenal, Alabarrla 35809: U.S. Army Missile Command. p. 288.

[13] „Martin Aerodynamic- 1928“. Lane motor museum