Retų kalba

Retų kalba
Kalbama	Rytų Alpės
Kalbančiųjų skaičius	-
Kilmė	(?)  retų
Kalbos kodai
ISO 639-3	xrr
Geografinis paplitimas
Retų kalbos buvęs istorinis paplitimas

Retų kalba (Rhaetic) − mirusi kalba, kuria buvo kalbama senovės Retijos regione Rytų Alpėse romėnų ir ankstesniais laikais. Išlikę trys šimtai rašytinių šaltinių, pateiktų dviem etruskų kalbos abėcėlės variantais šiaurės Italijoje, pietų Vokietijoje, rytų Šveicarijoje, Slovėnijoje ir vakarų Austrijoje.

Retų kalbos šaltinių geografija: kaip manoma, retų kalba vartota Retijos provincijos pietinėje dalyje     

Senovės retų kalba nėra tokia pati, kaip viena iš to paties Alpių regiono šiuolaikinių romanų kalbų, vadinamų retoromanų kalbomis, tačiau abi jos kartais yra vadinamos kaip Rhaetian. Manoma, kai retų gentis nukariavo romėnai, vėliau jos buvo stipriai romanizuotos.

Šia kalba Rytų Alpėse buvo kalbama V–I a. pr. m. e. į šiaurės vakarus nuo gimtosios venetų kalbos vartotojų arealo. Išlikę daug, bet labai trumpų rašytinių liudijimų, padarytų vienu iš šiaurės etruskų rašto variantų. Užrašai rodo žodžių ir gramatinių ypatybių buvimą, galbūt nurodantį ryšį su etruskų kalba. Tikėtina, kad artimiausia retų kalbai galėjo būti (Camunic) – graikų istorikas Strabonas laikė tauta, panašia į retus.

Šiuolaikiniai tyrinėtojai pateikia prieštaringą retų kalbos klasifikaciją. Vieni ją su etruskų kalba priskyrė hipotetinių ikiindoeuropietiškų grupei, galbūt paveiktai kaimyninių indoeuropiečių kalbų, kiti laiko gimininga ilyrų ir keltų kalboms. Didesnį palaikymą gauna tirėniška kilmė, nes išaiškinta panašumų retų, etruskų ir lemniečių kalbų morfologijoje, fonologijoje ir sintaksėje. Apie kamunų kalbą turima mažai žinių.

Šaltiniai

1. „The Raetic alphabets“.
2. S. Marchesini (2013). „Raetic (languages)“. Mnamon - Ancient Writing Systems in the Mediterranean. SNS. Nuoroda tikrinta 2018-07-26.

Nuorodos

• Rhaetic inscriptions
• Retai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011