Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rytinės Alpės – Alpių dalis į rytus nuo įsivaizduojamos linijos, kuri brėžiama nuo Bodeno ežero palei Reiną per rytinėje Šveicarijoje iki ir Madžorės. Rytinė riba yra Vienos miškas ir Vienos baseinas, kurie yra pereinamoji zona tarp Rytinių Alpių ir Karpatų kalnų.

Rytinės Alpės yra žemesnės ir „švelnesnės“ už , jose yra žemesnės perėjos. Rytinės Alpės yra platesnės ir sudėtingesnio landšafto nei Vakarinės Alpės, dėl to kertant Alpes čia gali tekti įveikti 2-4 perėjas.

Rytinės Alpės išsidėsčiusios šiose šalyse (surikiuota pagal Rytų Alpių plotą šiose šalyse mažėjančia tvarka):

Austrijoje; aukščiausia viršūnė Grosglokneris, 3798 m,
Italijoje; aukščiausia viršūnė , 4 020 m,
Šveicarijoje; aukščiausia Rytų Alpių viršūnė , 4 049 m Berninos grupėje
Vokietijoje; aukščiausia viršūnė – Cugšpicė, 2 962 m,
Slovėnijoje; aukščiausia viršūnė Triglavas, 2 864 m, Julijos Alpės
Lichtenšteine; aukščiausia viršūnė Graušpicas, 2599 m,

Aukščiausia Rytinių Alpių viršūnė yra (4 049 m) Šveicarijoje. Neskaičiuojant kitų Berninos grupės viršūnių, kita aukščiausia viršūnė yra (3 905 m) Italijoje (Pietų Tirolyje) ir Grosglokneris (3 798 m) Austrijoje.

laikotarpiu Rytinės Alpės buvo sausesnės nei , ištisinis ledo skydas baigėsi Žemojo Tauerno regione, Austrijoje. Dėl to ledynmetį Rytų Alpėse išgyveno kai kurios rūšys, kurių neliko niekur kitur. Taip atsirado endeminės Rytų Alpių augalų rūšys.

Geomorfologinis skirstymas

Rytinės Alpės skirstomos į daugiausia iš kristalinių uolienų sudarytas Centrines Alpes (, , , , , Cilertalio Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, ), kurias didelių slėnių grandinės skiria nuo Šiaurinių Alpių ir Pietinių Klintinių Alpių.

Šiaurinės ir Pietinės Klintinės Alpės pagal Alpenvereins-Einteilung (Alpių klubo skirstymas) skirstymą taip pat dalinamos į keletą mažesnių regionų.

Šiaurinės klintinės Alpės apima (iš vakarų į rytus) , , , , ir , Veterštaino kalnyną, Karvendelio ir , , , , Zalckamergutą, taip pat .

Pietines Klintines Alpes sudaro (iš vakarų į rytus) , , Dolomitai, Karnijos Alpės ir Julijos Alpės bei .

Petrologinis skirstymas

Pagal petrologijos kriterijus Rytinės Alpės skirstomos į septynias uolienų zonas.

smiltainio zona – apie pusę Bavarijoje ir Austrijoje
šiaurinė klintinė zona
šiaurinė skalūno zona
kristalinė zona – atitinka pagrindinę Alpių grandinę
pietinė skalūno zona – palei pietinę Austrijos sieną
pietinė klintinė zona – didžiąja dalimi Italijoje ir Slovėnijoje
pietinė smiltainio zona – Italijoje; mažai išreikšta.