Liana Ruokytė JonsonGimimo vardas Liana RuokytėGimė 1966 m gegužės 10 d 58 metai KlaipėdaTautybė lietuvėLietuvos Respubl

Liana Ruokytė-Jonson

Gimimo vardas	Liana Ruokytė
Gimė	1966 m. gegužės 10 d. (58 metai) Klaipėda
Tautybė	lietuvė
Lietuvos Respublikos kultūros ministrė
Ėjo pareigas	2016 – 2018
Ankstesnis	Šarūnas Birutis
Vėlesnis	Mindaugas Kvietkauskas

Veikla	diplomatė, vertėja, aktorė

Alma mater	Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Liana Ruokytė-Jonson (šved. Liana Ruokytė-Jonsson, g. 1966 m. gegužės 10 d. Klaipėdoje) – kultūros diplomatė, vertėja ir aktorė. 2016–2018 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministrė.

Biografija

Liana Ruokytė-Jonson studijavo ir dirbo Lietuvoje ir Skandinavijoje. 1987–1993 m. baigė renginių režisieriaus specialybę teatro fakultete, Lietuvos muzikos akademijoje Vilniuje. Švedijoje, 1994 m. išlaikė valstybinį švedų kalbos egzaminą Stokholmo universitete. 1995–1997 m. tęsė aktorinio meno ir teatro režisūros studijas teatro edukaciniame centre Berlyne, Romoje ir Stokholme vadovaujant žinomam pedagogui, režisieriui ir meno vadovui Jurijui Alschitzui. 2010 m. Kopenhagoje išlaikė 4 lygio danų kalbos egzaminą.

Daugiau negu du dešimtmečius skleidė Lietuvos kultūrą užsienyje: 1991 m. dirbo lietuviškų žinių laidų rengėja ir vedėja Baltijos šalių redakcijoje, Radio Sweden International, Švedijos nacionaliniame radijuje, Stokholme. Nuo 1992 iki 1999 m. dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijoje, kanceliarijos vedėja. 1999–2008 m. paskirta Lietuvos Respublikos kultūros atašė Švedijos karalystėje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Stokholme, 2008–2012 m. Lietuvos Respublikos kultūros atašė Danijos karalystėje, Islandijos Respublikoje ir Norvegijos karalystėje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Kopenhagoje.

Nuo 2012 m. Liana Ruokytė-Jonson grįžo į Lietuvą ir tapo Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja. 2016–2018 m LR kultūros ministrė. Nuo 2019 m. EKODA (Ekologinio dizaino asociacija) vykdančioji direktorė.

Projektai

Nuo dešimtojo dešimtmečio antrosios pusės Liana Ruokytė-Jonson inicijavo ir įgyvendino kartu su Lietuvos ir Šiaurės šalių kultūros institucijomis keletą sėkmingų stambių, valstybinės reikšmės Lietuvos-Šiaurės šalių kultūrinių mainų projektų. 1997–1998 m. Ruokytė Jonson vadovavo steigiant Baltijos kultūros centrą Haselbiu pilyje, Stokholme. 2002–2003 m. organizavo „Musical links: Sweden-Lithuania 2002–2003“ („Muzikos saitai: Švedija-Lietuva 2002–2003). 2005 m. prisidėjo rengiant Lithuania in Focus at the Gothenburg Book Fair 2005 („Lietuva – pagrindinė viešnia tarptautinėje Gioteborgo knygų mugėje 2005“), Švedijoje. Šis pristatymas susilaukė teigiamų įvertinimų Švedijos spaudoje.

2009 m. Ruokytė-Jonson inicijavo ir kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija įgyvendino Lietuvos vardo 1000-mečiui pažymėti Šiaurės šalyse skirtą muzikinį projektą – Lietuvos kamerinio orkestro kartu su lietuvių kilmės žymiu smuikininku Julian Rachlin gastroles Šiaurės šalių garsiausiose koncertų salėse, o 2011 m. inicijavo, prodiusavo ir įgyvendino meninio-muzikinio projekto „Jūra miške“, skirto M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti, pristatymą Danijoje (koncertų turas po Danijos miestus 2011 m). Kartu su Lietuvos dailės muziejumi Ruokytė-Jonson koordinavo bendrą su Švedija projektą-parodą Vilniuje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdžio Vilniuje metu ir tarpininkavo dėl Švedijoje saugomų istorinių trofėjų nemokamo paskolinimo Lietuvai, derintis su Švedijos nacionaliniu karo muziejumi ir Švedijos karo archyvu.

Būdama Lietuvos kino centro skyriaus vedėja, Ruokytė-Jonson 2015 m. kartu su Lietuvos oro uostų direktoriumi inicijavo ir įgyvendino projektą Vilniaus oro uoste laukiamojoje salėje „FilmBox LT“. Ši iniciatyva plačiai apžvelgta tarptautinėje spaudoje Ruokytė Jonson aktyviai dalyvavo gerinant Lietuvos ir Lenkijos kultūros ryšius: 2015 m. inicijavo ir įgyvendino Lietuvos kino pasiekimų pristatymų programą „Lithuania in Focus 2015“ Lenkijoje. Taip pat 2015 m. inicijavo ir įgyvendino lietuvių-lenkų kino prodiuserių ekspediciją Baltijos jūra burlaiviu „Brabander“ iš Klaipėdos į Gdynę (plaukiantis koprodukcijų forumas).

Tarp kitų svarbių Ruokytės Jonson iniciatyvų yra lietuvių kino pasiekimų programos „Lithuanian Month“ pristatymas pasauliniame kultūros kanale „Eurochannel“ (13 lietuviškų filmų parodyta 87 šalyse, išverstų į 9 kalbas) bei kitos iniciatyvų kino srityje.

Brolis – Remigijus Ruokis, dainininkas, dainų autorius, režisierius, televizijos laidų prodiuseris.

Narystė

1997–1999 m. – Baltijos-šiaurės šalių kultūrinių mainų asociacijos pirmininko pavaduotoja, Stokholmas.
1999–2003 m.– Baltijos-šiaurės šalių kultūrinių mainų asociacijos pirmininkė, Stokholmas.
Nuo 2014 m. – Lietuvos kino centro atstovė Europos kino sklaidos tinkle „European Film Promotion“.
Nuo 2016 m. – Europos kino akademijos „European Film Academy“ narė.

Kita kultūrinė veikla

Nuo 2001 m. mėnesinio kultūros žurnalo „Kultūros barai“ redkolegijos narė, nuo 2003 m. – tarptautinio poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ ekspertų komisijos narė.

Bendradarbiavo su Lietuvos kultūros savaitraščiais „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, anksčiau – su dienraščio „Lietuvos Rytas“ kultūros priedu „Mūzų malūnas“, LRT ir kitais Lietuvos televizijos kanalais.

Vertimai

Greta kultūros vadybos ir kultūros diplomatinės veiklos, Ruokytė-Jonson aktyviai dalyvauja literatūros gyvenime kaip poleminių esė autorė ir vertėja.

Vertimai į švedų kalbą

Sigitas Geda, Fallande ängel i Palanga (poems), Ariel, 2001 (grupinis vertimas).
Jurga Ivanauskaitė, ištraukos iš romano Kelionė į Šambalą (A trip to Shambala) Tarptautinei Göteborgo knygų mugei ir Nacionaliniam Švedijos radijui.
Gintaras Grajauskas, eilėraščiai Stokholmo poezijos festivaliui 2000 and 2003 (publikuota literatūros žurnaluose 00TAL ir Finsk Tidskrift, 2001).
Artūras Valionis, eilėraščiai Stokholmo poezijos festivaliui 2003 (publikuota literatūros žurnale 00TAL, 2004).
Jonas Mekas, eilėraščiai literatūros žurnalui Pequod, nr. 31 ir 32, 2002.
Gintaras Grajauskas, Benflöjt : [eilėraščiai], Ariel, 2002 (grupinis vertimas).
Sigitas Parulskis, Mortui sepulti sint: [eilėraščiai], Ariel, 2002 (grupinis vertimas).
Eugenijus Ališanka, Gudaben: [eilėraščiai], Ariel, 2002 (grupinis vertimas).
Herkus Kunčius, De försvunna texterna: [esė], Ariel, 2003, (su Mikaeliu Nydahlu and Virginija Jurgaityte). [1]
Agnė Žagrakalytė, eilėraščiai litaratūros festivaliui „Mariehamns litteraturdagar“, 2005.
Sigitas Parulskis, En hund av marmor [Marmurinis šuo: [eilėraščiai], Ariel, 2005 (su Mikaeliu Nydahlu).
Lietuvių poezijos antologija Litauen diktar: Möte i gryningen. 26 samtida poeter, Tranan, 2005 (su Juriu Kronbergu).
Alvydas Šlepikas ir Kornelijus Platelis, eilėraščiai poezijos festivaliui „Södermalms Poesifestival“ (Sődermalms Poetry Festival 2005), publikuota literatūriniame žurnale PostScriptum 2016-08-19 iš Wayback Machine projekto. (nr. 1–2, 2005, Fredlaer Förlag).
Leonardas Gutauskas Brev från Viešvilė (Laiškai iš Viešvilės): [proza]), Ariel, 2006 (su Mikaeliu Nydahlu)
Daiva Čepauskaitė, Det Dagas, Ariel, 2013

Vertimai į lietuvių kalbą

Rein Raud, „Meninė laisvė kaip saugumo vožtuvas“ (Artistic freedom, the safety valve), Kultūros barai, nr. 9, 2004.
, Kol nuodai veikia (Medan giftet verkar): [eilėraščiai iš 5 poezijos rinkinių], Vilnius: Apostrofa, 2004.
, , , , , , eilėraščiai poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“, publikuota festivalio almanachuose 2001, 2002, 2003, 2005, 2006 ir literatūrinėje Lietuvos spaudoje.

Vertimai į norvegų kalbą

Sigitas Parulskis, Marmorhunden (Marmurinis šuo: [eilėraščiai]), Forlaget Oktober, Oslo, Norway, 2008 (su Gunnaru Waernessu ir Mikaeliu Nydahlu).

Apdovanojimai

Liana Ruokytė-Jonson yra gavusi keletą reikšmingų apdovanojimų už nuopelnus stiprinant Lietuvos kultūros ryšius su užsienio šalimis bei indėlį į Lietuvos kultūros vystymą. 2015 m. įteiktas Švedijos karalystės Šiaurinės Žvaigždės I laipsnio ordinas už nuopelnus vystant Lietuvos-Švedijos kultūrinį bendradarbiavimą ir plečiant ryšius. 2015 m. Ruokytė Jonson nominuota „Metų kino moteris“ apdovanojimui, kurį kasmet skiria kino festivalis „Šeršėliafam“. 2005 m. įteiktas Lietuvos kino instituto įsteigtas apdovanojimas „LT tapatybės“ pagrindinis prizas ir premija už geriausią Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje 2004 metais. 2005 m. įteiktas Lietuvos rašytojų sąjungos apdovanojimas „Metų vertėjas į užsienio kalbas“ už lietuvių poezijos vertimus į švedų kalbą.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: Šarūnas Birutis	Lietuvos kultūros ministrė 2016–2018	Po to: Mindaugas Kvietkauskas

[1] Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad keičia tris savo Vyriausybės ministrus

[:1-2] ttp://iq.lt/iq-zmogus/l-ruokyte-jonsson-bijau-tik-iklimpti-i-abejingumo-liuna

[3] ttp://www.norden.org/en/news-and-events/news/lithuania-at-book-fair-2005 2016-09-18 iš Wayback Machine projekto.

[4] ttps://bokmassan.se/

[5] ttp://www.svd.se/litauens-succe-skapar-forvantan

[6] ttp://www.svd.se/litauen-i-fokus-pa-bokmassan

[7] ttp://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110529182853/http:/www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3101&kas=straipsnis&st_id=9038 2016-09-13 iš Wayback Machine projekto.

[8] ttp://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110307035646/http://www.culture.lt/7md/?leid_id=719&kas=straipsnis&st_id=6199 2016-08-18 iš Wayback Machine projekto.

[9] ttp://www.moviescopemag.com/market-news/announcements/take-off-for-lithuanian-films-at-vilnius-airport/ 2016-08-15 iš Wayback Machine projekto.

[10] ttp://kinfo.lt/pokalbis-su-liana-ruokyte-jonsson-ir-gediminu-almantu-film-box-lt-kino-teatras-yra-didelis-issisokimas-kuris-kaip-keleiviu-patirties-projektas-garsiai-nuskambes-europos-oro-uostu/

[11] ttp://www.hollywoodreporter.com/lists/5-eastern-european-countries-shoot-865044

[12] ttp://www.hollywoodreporter.com/news/lithuania-promote-films-airport-theater-799113

[13] ttp://cineuropa.org/nw.aspx?t=newsdetail&l=en&did=293507

[14] ttp://cineuropa.org/nw.aspx?t=newsdetail&l=en&did=296103

[15] ttp://www.pisf.pl/aktualnosci/wiadomosci/rozmowa-z-liana-ruokyte-jonsson 2016-09-11 iš Wayback Machine projekto.

[16] ttp://www.lkc.lt/en/2015/09/lithuanian-and-polish-film-professionals-to-promote-cooperation-on-an-unconventional-expedition-across-the-baltic-sea/

[17] ttp://www.screendaily.com/home/blogs/lithuanian-polish-industry-talk-co-proson-the-high-seas/5093078.article

[18] ttp://cineuropa.org/nw.aspx?t=newsdetail&l=en&did=298785

[19] ttp://www.eurochannel.com/index.php?option=com_acymailing&ctrl=archive&lang=es&listid=55-us-operators&mailid=2177-eurochannel-launch-estonia-elion-2015&task=view

[20] ttp://www.delfi.lt/veidai/kinas/jav-televizijos-kanalas-lapkriti-skirs-lietuvos-kinui.d?id=69410248

[21] ttp://www.indiewire.com/2016/05/vilnius-film-festival-polish-and-lithuanian-coproductions-287870/

[:0-22] ttp://lithuanianculture.lt/atlikejai/liana-ruokyte-jonsson/ 2016-08-13 iš Wayback Machine projekto.

[23] ttp://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-11-kultura-it-podukra-ar-atejo-laikas-nacionaliniam-susitarimui-del-kulturos/147501

[24] ttp://www.alchemija.tv/index.php/pasivaik-iojimai/pasivaikiojimai-su-liana-ruokyte/

[25] ttp://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-11-kultura-it-podukra-ar-atejo-laikas-nacionaliniam-susitarimui-del-kulturos/147501

[26] ttp://www.svd.se/uppgorelse-med-arvet-efter-sovjet

[27] ttp://www.svd.se/vild-blomstring-i-den-litauiska-lyriken

[28] ttps://andejons.wordpress.com/tag/litauen-diktar-mote-i-gryningen/

[29] ttp://tidningenkulturen.se/index.php/joomla-templates/16018-litteratur-daiva-epauskait-det-dagas 2016-09-17 iš Wayback Machine projekto.

[30] ttp://www.kungahuset.se/royalcourt/monarchytheroyalcourt/orders/theorderofthepolarstar.4.396160511584257f2180005711.html 2016-04-11 iš Wayback Machine projekto.

[31] ttp://www.kinopasaka.lt/news/5286/19/serseliafam-atidaryme-paskelbta-Metu-kino-moteris/

[32] ttp://lithuanianculture.lt/atlikejai/liana-ruokyte-jonsson/ 2016-08-13 iš Wayback Machine projekto.