Jehova hebrajiško י ה ו ה Yəhōwā vieno iš tetragramatono יהוה YHWH Izraelio Dievo vardo hebrajiškoje Biblijoje Senajame

Jehova - hebrajiško יְהֹוָה Yəhōwā, vieno iš tetragramatono יהוה (YHWH), Izraelio Dievo vardo hebrajiškoje Biblijoje/Senajame Testamente, lotynizacija. Tetragramatonas יהוה judaizme laikomas vienu iš septynių Dievo vardų, o krikščionybėje - Dievo vardo forma.

Žodžio „Jehova“ pavartojimas XIII a. lotyniškame tekste *Pugio Fidei*.

Tarp tyrėjų sutariama, kad istorinis tetragramos tarimas Toros redagavimo metu (VI a. pr. m. e.) beveik be abejonės yra Jahvė. Šis istorinis pavadinimas laikui bėgant sunyko, kadangi , III–II a. pr. m. e., buvo vengiama tetragramos tarimo, ši buvo pakeista žodžiu Adonai („mano Viešpats“). Ankstyvaisiais viduramžiais hebrajų Biblijos tekstas buvo vokalizuotas, tetragramai JHVH perkeltos žodžio Adonai balsės ir taip sudarytas hibridas Jehova. Hebrajų kalbos Adonai balsių ženklus į tetragramą maždaug XII a. įtraukė mazoretai.

Lietuviškuose Biblijos vertimuose paprastai vartojamas žodis Jahvė, išskyrus Jehovos liudytojų ir mormonų bendruomenės naudojamus vertimus. Anglų kalboje tetragramos Jehova vokalizaciją pirmą kartą įvedė , pavartodamas ją Išėjimo knygos 6:3 vertime. Šią formą vartojo ir kai kurie kiti ankstyviausi vertimai į anglų kalbą, įskaitant ir . XVI a. Senojo Testamento vertime į lotynų k. šią formą taip pat vartojo , dar anksčiau (XIII a.) ši forma vartojama religinėje literatūroje lotynų k., pvz., Pugio Fidei.

Šaltiniai

Stahl, Michael J. (2021). „The "God of Israel" and the Politics of Divinity in Ancient Israel“. The "God of Israel" in History and Tradition. Vetus Testamentum: Supplements. 187. Leidenas; Bostonas: . pp. 52–144. doi:10.1163/9789004447721_003. ISBN . S2CID 236752143.
Parke-Taylor, G. H. (2006-01-01). Yahweh: The Divine Name in the Bible (anglų). . p. 4. ISBN .
Pfatteicher, Philip H. (1990). Commentary on the Lutheran Book of Worship: Lutheran Liturgy in Its Ecumenical Context (anglų). Augsburg Fortress. p. 384. ISBN .
Krasovec, Joze (2010-03-08). The Transformation of Biblical Proper Names (anglų). A&C Black. p. 57. ISBN .
Jahvė (VLE)
Schaff, Philip. „Schaff-Herzog Encyclopedia Vol. : 0494=470 – Christian Classics Ethereal Library“. www.ccel.org. p. 480. Nuoroda tikrinta 2023-11-04.
Moore, George F. (1911). „Notes on the Name הוהי“. The American Journal of Semitic Languages and Literatures. 28 (1): 56–62. doi:10.1086/369679. JSTOR 528133. S2CID 170242955.

[1] Stahl, Michael J. (2021). „The "God of Israel" and the Politics of Divinity in Ancient Israel“. The "God of Israel" in History and Tradition. Vetus Testamentum: Supplements. 187. Leidenas; Bostonas: . pp. 52–144. doi:10.1163/9789004447721_003. ISBN . S2CID 236752143.

[2] Parke-Taylor, G. H. (2006-01-01). Yahweh: The Divine Name in the Bible (anglų). . p. 4. ISBN .

[3] Pfatteicher, Philip H. (1990). Commentary on the Lutheran Book of Worship: Lutheran Liturgy in Its Ecumenical Context (anglų). Augsburg Fortress. p. 384. ISBN .

[4] Krasovec, Joze (2010-03-08). The Transformation of Biblical Proper Names (anglų). A&C Black. p. 57. ISBN .

[5] Jahvė (VLE)

[6] Schaff, Philip. „Schaff-Herzog Encyclopedia Vol. : 0494=470 – Christian Classics Ethereal Library“. www.ccel.org. p. 480. Nuoroda tikrinta 2023-11-04.

[7] Moore, George F. (1911). „Notes on the Name הוהי“. The American Journal of Semitic Languages and Literatures. 28 (1): 56–62. doi:10.1086/369679. JSTOR 528133. S2CID 170242955.