Danutės kalnas

Kitos reikšmės – Lyduvėnai (reikšmės).

Lyduvėnai
Lyduvėnų tiltu važiuojantis traukinys
Lyduvėnai
55°30′25″š. pl. 23°04′59″r. ilg. / 55.507°š. pl. 23.083°r. ilg. / 55.507; 23.083 (Lyduvėnai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija	Šiluvos seniūnija
Gyventojų (2021)	71
Vikiteka	Lyduvėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Lýduvėnai Kilmininkas: Lýduvėnų Naudininkas: Lýduvėnams Galininkas: Lýduvėnus Įnagininkas: Lýduvėnais Vietininkas: Lýduvėnuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Лидовяны, vok. Lydowen

Lyduvėnai – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Raseinių. Seniūnaitijos centras. Miestelis spindulinio plano. Stovi Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1761 m.), veikia geležinkelio stotis, mokykla su regioninio parko informaciniu centru, biblioteka, paštas (LT-60046).

Miestelis yra Dubysos regioniniame parke, prie Dubysos ir Dratvens santakos. Per Dubysą nutiestas ilgiausias (599 m) ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje – Lyduvėnų tiltas. Per Lyduvėnus eina geležinkelis Šiauliai–Tilžė, plentai į Raseinius, Šiluvą.

Lyduvėnų bažnyčia

Etimologija

Pavadinimas kilęs nuo upelio vardu Lýduva. Tai yra vandenvardinis vietovardis, anksčiau jis vadinosi Lydavėnai.

Liaudies etimologija mena, kad čia kadaise stovėjusi , kurioje gyvenusi kunigaikštytė Danutė. Išlydėjusi savo mylimąjį į karą su kryžiuočiais, ji vis laukė ir nesulaukė jo grįžtant. Viena likusi liūdėjo („liūdžiu viena“) ir ašaras liejo. Iš merginos liūdesio ašarų ir susidaręs upelis , o iš pastarojo – Lyduvėnai. Kita panaši versija teigia, kad tai buvusi ne Danutė, o šio krašto moterys, vienos likdavusios pilyje.

Kitas vietovės aiškinimas siejamas su iškirsto miško .

Istorija

LDK žemėlapyje miestelis pažymėtas Lidowianij

Lyduvėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje, tuos laikus mena Lyduvėnų I piliakalnis, vadinamas Danutės kalnu, Lyduvėnų II piliakalnis, vadinamas Barsukalniu, Lyduvėnų III piliakalnis, vadinamas Kaukuriu, Lyduvėnų akmuo „su dubeniu“.

Istoriniuose šaltiniuose 1499 m. minimas . Nuo XVI a. jį valdė Chodkevičiai, Rudzinskai, , . 1558 m. Ldk Žygimantas Augustas Lyduvėnams suteikė prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, laikyti karčiamas. 1593 m. minima bažnyčia, 1594 m. – ir miestelis. XVII a. – XVIII a. Lyduvėnai išsiplėtė. 1613 m. Lyduvėnai pažymėti Olandijoje išleistame Lietuvos žemėlapyje. XVI a. minima katalikiška Lyduvėnų bažnyčia, kurį laiką priklausiusi reformatams. 1853 m. jau buvo parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo panaikinus dvarą susikūrė žydų kolonija. Rusijos imperijos valdymo laikais, XIX a. – XX a. pr., Lyduvėnai buvo valsčiaus centras. 1863 m. sukilėliai sunaikino Lyduvėnų valsčiaus įstaigos dokumentus. XIX a. pabaigoje Lyduvėnai – Raseinių apskrities miestelis.

1916 m. pro Lyduvėnus nutiestas Tilžės–Radviliškio geležinkelis.

1941 m. rudenį nacių okupacinės administracijos įsakymu Dubysos šlaituose prie Lyduvėnų nužudyta – 300 žydų ir komunistų. Po II pasaulinio karo apie miestelį veikė Vėgėlės rinktinės P. Markevičiaus (Pranckaus) Lietuvos partizanų būrys. Okupacinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 8 Lyduvėnų gyventojus. 1952 m. atidaryta biblioteka.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1594 m.	centras	?
XIX a.	?	Raseinių apskritis
1919–1950 m.	Tytuvėnų valsčius
1950–1954 m.	Lyduvėnų apylinkės centras	Tytuvėnų rajonas
1954–1964 m.		Raseinių rajonas
1964–1995 m.	Šiluvos apylinkė
1995–	Šiluvos seniūnija	Raseinių rajono savivaldybė

Architektūra

Lyduvėnų tiltas

1920 m. buvo atidaryta pradžios mokykla, 1943–1952 m. – septynmetė, 1952–1993 m. vidurinė, 1993–2005 m. pagrindinė.

Koplytstulpis miestelio įkūrimo 440 m. ir mokyklos 175 m. metinėms (atstatytas 1998 m., meistras R. Ramanauskas).

Lyduvėnų geležinkelis tiltas, aukščiausias ir ilgiausias tiltas Lietuvoje 1916 m. pastatytas medinis, 1919 m. – gelžbetoninis, 1944 m. sugriautas, 1952 m. atstatytas, 2005 m. restauruotas.

Gyventojai

1594 m. Lyduvėnų valsčiuje (dvaro valdoje) gyveno 36 šeimos. 1841 m. Lyduvėnuose gyveno 283, 1923 m. – 547 žmonės. 1940 m. gyveno apie 550 gyventojų, 300 iš jų žydų tautybės buvo sušaudyti 1944 m. Nuo 1959 m. gyventojų skaičius mažėjo.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1867 m.*	1895 m.	1923 m.^sur.	1940 m.	1944 m.	1959 m.^sur.
283	177	222	547	550	250	282
1970 m.^sur.	1978 m.	1979 m.^sur.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
206	170	212	141	132	125	99
2021 m.^sur.	-	-	-	-	-	-
71	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Lyduvėnų dvare, dar vadiname Padubysiu, gyveno Raseinių apskrities bajorų maršalka (1834–).

Apylinkėse gimė:

• Benediktas Dobroslavas Kalinauskas – bajoras, 1831 m. sukilimo veikėjas;
• – politinis ir visuomenės veikėjas;
• Henrikas Šablevičius – kino režisierius.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 50 psl.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 33
5. Danutės piliakalnis. Atraskraseinius.lt (tikrinta 2023-05-12).
6. Lyduvėnų šaltinis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-05-12).
7. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 204
8. Lidowiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 218 psl. (lenk.)
9. Lidowiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 228 psl. (lenk.)
10. Algimantas Miškinis. Lyduvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 126 psl.
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Lyduvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Lyduvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 519 psl.
15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
16. Algimantas Miškinis ir kt. Lyduvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 540
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

• Lyduvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 549 psl.
• Apie Lyduvėnus 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
• Dvaras 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		Laugalis – 9 km	ŠILUVA – 10 km Naudvaris – 2 km
	LIOLIAI – 12 km		Žalpiai – 1 km
			Katauskiai – 6 km RASEINIAI – 17 km