XV vasaros olimpinės žaidynės

1952 m. vasaros olimpinės žaidynės arba XV olimpinės žaidynės – penkioliktosios daugiašakių moderniosios olimpiados žaidynės, kurios vyko 1952 m. Helsinkyje, Suomijoje. Žaidynės pasižymėjo kaip olimpiada, kurioje buvo sumušta daugiausiai pasaulio rekordų.

XV olimpinės žaidynės
Sostinė	Helsinkis, Suomija
Valstybių skaičius	69
Sportininkų skaičius	4955 (4436 vyrai, 519 moterys)
Rungčių kiekis	149 (17 šakų)
Atidarymo ceremonija	Liepos 19
Uždarymo ceremonija	Rugpjūčio 3
Atidarytomis paskelbė	Juho Kusti Paasikivi
Sportininkų priesaika
Olimpinę ugnį uždegė	Paavo Nurmi, Hannes Kolehmainen

Paavo Nurmi ir olimpinė ugnis.

Helsinkis teisę surengti olimpiada pelnė antrą kartą. Pirmoji Suomijos sostinėje 1940 m. turėjusi įvykti olimpiada buvo atšaukta dėl Antrojo pasaulinio karo.

Miestai kandidatai

Helsinkis teisę surengti olimpines žaidynes laimėjo nurungęs penkis JAV miestu ir Nyderlandų sostinę Amsterdamą.

1952 m. vasaros olimpinių žaidynių miesto rinkimas
Miestas	Šalis	1 raundas	2 raundas
Helsinki	Suomija	14	15
Mineapolis-Sent Polas	Jungtinės Amerikos Valstijos	4	5
Los Andželas	Jungtinės Amerikos Valstijos	4	5
Amsterdamas	Nyderlandai	3	3
Detroitas	Jungtinės Amerikos Valstijos	2	-
Čikaga	Jungtinės Amerikos Valstijos	1	-
Filadelfija	Jungtinės Amerikos Valstijos	-	-

Žymūs faktai

• Olimpinėse žaidynėse pirmą kartą pasirodė Tarybų Sąjunga. Pirmasis šalies aukso medalis atiteko disko metikei .
• Izraelis debiutavo olimpinėse žaidynėse. Šalies tautinis olimpinis komitetas negalėjo deleguoti savo atstovų į 1948 m. olimpaidą dėl nepriklausomybės karo, o Britų Palestinos mandatas 1936 m. olimpiadą Nacistinėje Vokietijoje boikotavo.
• Kinijos Respublika (Taivanas) pasitraukė iš žaidynių liepos 20 d. dėl Kinijos Liaudies Respublikos dalyvavimo.
• Devynis milijonus gyventojų turinti Vengrija iškovojo 42 medalius ir galutinėje įskaitoje liko trečia, nusileisdama tik JAV ir Tarybų Sąjungai.
• Po 1948 m. suspendavimo į žaidynes buvo leista grįžti Japonijai ir Vokietijai. Po Vokietijos suskilimo žaidynėse dalyvavo tik Vakarų Vokietijos dalis ir atskiras Saro protektoratas.
• Buvo pakeistos jojimo varžybų taisyklės ir leista dalyvauti ne tik karininkams. Žaidynėse taip pat pirmą kartą jojimo rungtyse dalyvavo moterys. Pirmąja aukso medalininke tapo Danijos atstovė .
• iš Čekoslovakijos pelnė tris aukso medalius 5000 m, 10000 m ir maratono bėgimuose. Maratono distanciją sportininkas bėgo pirmą kartą.
• iš JAV tapo pirmuoju dešimtkovininku apgynusiu savo olimpinio čempiono vardą.
• iš Liuksemburgo laimėjęs 1500 m tapo pirmuoju savo šalies aukso medalininku.
• Žaidynėse debiutavo šios šalys: Bahamos, Kinija, , Gvatemala, Honkongas, Indonezija, Izraelis, Nyderlandų Antilai, Nigerija, TSRS, Tailandas ir Vietnamas, , Vakarų Vokietija (dalyvavo kaip tiesiog Vokietija).

Sporto šakos

Lengvoji atletika Krepšinis Boksas Kanojų sportas Dviračių sportas Šuoliai į vandenį Jojimas

Fechtavimasis Futbolas Gimnastika Žolės riedulys Šiuolaikinė penkiakovė Irklavimas

Buriavimas Šaudymas Plaukimas Vandensvydis Sunkioji atletika Imtynės

Demonstracinės sporto šakos

• Rankinis

Medalininkai

Pagrindinis straipsnis – .

Vieta	Šalis	Auksas	Sidabras	Bronza	Suma
1		40	19	17	76
2		22	30	19	71
3		16	10	16	42
4		12	13	10	35
5		8	9	4	21
6		7	3	3	13
7		6	6	6	18
8		6	3	13	22
9		6	2	3	11
10		3	2	0	5

Dalyvuvasios šalys

Saarland

Šaltiniai

1. Bascomb, Neal. The Perfect Mile. Boston, MA: Mariner Books, 2004. Print.
2. „BBC ON THIS DAY | 20 | 1952: Zatopek wins gold at Helsinki“. news.bbc.co.uk. iš originalo 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.

Nuorodos