Apie kaimą Utenos rajone žr Narvydžiai Utena dd NarvydžiaiRiboženklis nuo Trūbakių pusėsNarvydžiai56 17 46 š pl 21 33 32

Apie kaimą Utenos rajone žr. Narvydžiai (Utena).

Narvydžiai

Narvydžiai

56°17′46″š. pl. 21°33′32″r. ilg. / 56.296°š. pl. 21.559°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Skuodo seniūnija

Gyventojų

423

Vikiteka

Narvydžiai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Narvỹdžiai
Kilmininkas:	Narvỹdžių
Naudininkas:	Narvỹdžiams
Galininkas:	Narvydžiùs
Įnagininkas:	Narvỹdžiais
Vietininkas:	Narvỹdžiuose

Narvydžiai – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Skuodo, prie sienos su Latvija. Valstybių siena eina Bartuvos intaku – Apšės upe. Seniūnaitijos centras. Veikia Skuodo Bartuvos vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius,Narvydžių (Skuodo) kapinės. Kolektyviniai sodai.

Etimologija

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narvydis daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas Narwidy, Narwidze, Нарвиды.

Geografija

Kaimas plyti Latvijos pasienyje, Apšės kairiajame krante. Šiaurės rytiniame pakraštyje stūkso Indrėkiškės miškas, nuo kurio kaimą skiria Lendimo upelis. Žemės ribojasi su Trūbakiais, Pakalniškiais, Didžiaisiais Rūšupiais.

Istorija

Kaimas susikūrė XV a. – XVI a. pr. Priklausė valstybiniam (karališkajam) dvarui. Pirmąkart paminėtas 1568 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo rašte, kuriuo Žygimantas Augustas Narvydžius dovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui.XVI a. Narvydžiai priklausė Viešvėnų, nuo XVI a. antrosios pusės – Skuodo valsčiui.

XV–XVIII a. kaimas turėjo kapines. Jas uždarius, kaimo pakraštyje, arčiau Skuodo apie 1795 m. įrengtos Skuodo parapijos kapinės.

1846 m. buvo 33 dūmai. Jų skaičiumi Narvydžius valsčiuje lenkė tik Rūšupių ir Kulų kaimai bei Lenkimų miestelis. XIX a. kaimo žemių rytiniame pakraštyje susikūrė Andreikiškių (Indreikiškės) užusienis, kuriame vėliau įkurtas palivarkas. 1870 m. Narvydžių kaimui su Andreikiškių užusieniu priklausė 881 žemės rėžis, už kuriuos 138 prievolininkai atlikinėjo atodirbio prievolę valstybiniam Skuodo dvarui.

1923 m. buvo 148 ūkiai (ūkių skaičiumi Kretingos apskrityje Narvydžiai buvo pirmi, gyventojų skaičiumi – ketvirti), atidaryta pradinė mokykla.

1932 m. kaime rastas XVII a. sidabro monetų lobis.

Pokariu apylinkėje veikė Lietuvos partizanai. 1948 m. jie nukovė okupantų koloborantus, apylinkės pirmininką K. Danėlą, jo dukterį klubo-skaityklos vedėją, kaimo aktyvistą P. Karaziną. Dalis gyventojų buvo ištremta į Sibirą.

Nuo 1949 m. kaimas buvo „Narvydžių“ kolūkio centrinė, vėliau – „Laisvės“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė (iki 1991 m.).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1940, 1941–1944 m.	centras, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Narvydžių apylinkės centras, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Narvydžių apylinkės centras, Skuodo rajonas
1954–1963 m.	Pakalniškių apylinkė, Skuodo rajonas
1963–1995 m.	Skuodo apylinkė, Skuodo rajonas
1995–2009 m.	Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė
nuo 2009 m.	centras, Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

505

741

563

502

482

436

387

392

420

423

Žymūs žmonės

Gimė

Stasys Gutautas, Skuodo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Kultūros paveldas

Narvydžių I senosios kapinės, vadinamos Maro kapais (XVI a.–XX a. I p.).
, vadinamos Maro, Šilo kapais (XVI–XVIII a.).
Kalva, vadinama Karinės kalnu (pasakojama, kad joje baudžiavos laikais buvo kariami prasikaltę baudžiaunininkai), Indrėkiškės miškas.
Granito koplytėlė su kaltiniu kryželiu (XIX a.; Narvydžių (Skuodo) kapinės).
Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (1930 m.; Narvydžių (Skuodo) kapinės).
Kapas. Palaidotas rašytojas, vertėjas, viuomenės veikėjas, Skuodo dekanas ir klebonas, garbės kanauninkas, kunigas Pranciškus Žadeikis (1869–1933), Narvydžių (Skuodo) kapinės.
Narvydžių paminklas partizanams (autorius Vilius Kazimieras Orvidas, 1991 m.), Narvydžių (Skuodo) kapinės.
Narvydžių Švč. Mergelės Marijos koplyčia (1991 m.), kelyje į Trūbakius.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Narvydžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 73 psl.
Rimantas Jasas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980. – P. 244, dok. Nr. 613
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165
Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – C. 86
Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P.121
Iškasė lobį. – Lietuvos aidas – 1932, liepos 7. – P. 7
Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2. – P. 666
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Narvydžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Narvydžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 180-181
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1170
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1171
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 435 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Kultūros vertybių registras: Koplytėlė
Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra

Nuorodos

Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 432–437 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Šiaurės Atėnai – 2003, birželio 28. – Nr. 658
Šiaurės Atėnai – 2003, liepos 5. – Nr. 659

Aplinkinės gyvenvietės

Trūbakiai – 4 km

Pakalniškiai – 5 km

Skuodas – 4 km

Mažieji Rūšupiai – 4 km

Didieji Rūšupiai – 2 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Narvydžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 73 psl.

[3] Rimantas Jasas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980. – P. 244, dok. Nr. 613

[4] Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165

[5] Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – C. 86

[6] Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P.121

[7] Iškasė lobį. – Lietuvos aidas – 1932, liepos 7. – P. 7

[8] Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2. – P. 666

[9] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[10] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-11] Narvydžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-14] Narvydžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 180-181

[15] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[16] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[17] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[18] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[19] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1170

[20] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1171

[21] Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 435 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

[22] Kultūros vertybių registras: Koplytėlė

[23] Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra