KsilanasSisteminis IUPAC pavadinimasCAS numeris 9014 63 5Cheminė formulė C5H8O5 nMolinė masėRūgštingumas pKa Bazingumas

Ksilanas

Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris	9014-63-5
Cheminė formulė	(C₅H₈O₅)_n
Molinė masė
Rūgštingumas (pK_a)
Bazingumas (pK_b)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (n_D)
Klampumas
Tirpumas H₂O	vandenyje netirpus
Šiluminis laidumas




Farmakokinetinė informacija

Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS

NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°


LD₅₀
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija

Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Ksilanas (angl. xylan) – viena iš , kurios yra augalų ir kai kurių dumblių ląstelių sienelių komponentai. Ksilanai yra polisacharidai, kurių monomerai yra ksilozės (viena iš pentozių) liekanos – daugiausia β-D-ksilozės, sujungtos panašiai kaip gliukozės liekanos celiuliozėje.

Paprastai ksilanai lapuočių medienoje sudaro 10-35% hemiceliuliozėse, spygliuočių medienoje – 10-15%. Pagrindinis ksilanų komponentas lapuočiuose yra O-acetil-4-O-metilgliukuronoksilanas, o spygliuočiuose – arabino-4-O-metilgliukuronoksilanas. Spygliuočių ksilanai nuo lapuočių ksilanų daugiausia skiriasi tuo, kad neturi grupių ir turi arabinozės liekanų, prijungtų α-(1,3)-glikozidiniais ryšiais prie ksilano skeleto.

Kai kurie žaliadumbliai turi ksilanų, ypač makrofitiniai sifoniniai dumbliai, kuriuose ksilanas pakeičia celiuliozę. Panašiai jis pakeičia celiuliozę kai kurių raudondumblių ląstelių sienelių vidiniame sluoksnyje.

Iš ksilano gaminami ksilooligosacharidai yra laikomi angl. functional food ('funkcinis maistas') arba dietinėmis skaidulomis (angl. dietary fibers). Mielėse atrastas fermentas, kuris ksilaną verčia vien į ksilooligosacharidus.

Nuorodos

Sixta, Herbert, red. (2006). Handbook of pulp. 1. Weinheim, Germany: Wiley-VCH Verlag GmbH & Co. KGaA. pp. 28–30. ISBN .
Alonso JL, Dominguez H, Garrote G, Parajo JC, Vazques MJ (2003). „Xylooligosaccharides: properties and production technologies“. Electron. J. Environ. Agric. Food Chem. 2 (1): 230–232.
Adsul, MG; Bastawde, KG; Gokhale, GV (2009). „Biochemical characterization of two xylanases from yeast Pseudozyma hubeiensis producing only xylooligosaccharides“. Bioresource Technology. 100 (24): 6488–6495. doi:10.1016/j.biortech.2009.07.064.

[1] Sixta, Herbert, red. (2006). Handbook of pulp. 1. Weinheim, Germany: Wiley-VCH Verlag GmbH & Co. KGaA. pp. 28–30. ISBN .

[2] Alonso JL, Dominguez H, Garrote G, Parajo JC, Vazques MJ (2003). „Xylooligosaccharides: properties and production technologies“. Electron. J. Environ. Agric. Food Chem. 2 (1): 230–232.

[3] Adsul, MG; Bastawde, KG; Gokhale, GV (2009). „Biochemical characterization of two xylanases from yeast Pseudozyma hubeiensis producing only xylooligosaccharides“. Bioresource Technology. 100 (24): 6488–6495. doi:10.1016/j.biortech.2009.07.064.