Austrijos socialdemokratų partija

Austrijos socialdemokratų partija (SPOe, vok.:Sozialdemokratische Partei Österreichs) – Austrijos kairioji politinė partija.

Proletariato avangardas

Įkurta 1888 m. gruodžio 31-1889 m. sausio 1 Heinfeldo suvažiavime, susijungus anarchistinės ir marksistinės krypties socialdemokratams. Partijos lyderiu tapo Vienos gydytojas Viktoras Adleris. Kartu priimta „Principų programa“, skelbusi avangardinį proletariato vaidmenį, proletarinį internacionalizmą ir asmeninės gamybos priemonių nuosavybės panaikinimą.

Sustiprinusi savo įtaką profsąjungose, SPOe privertė valdžią padaryti nuolaidų – sutrumpinti darbo dieną, įvesti socialinį draudimą, apriboti vaikų darbą, sumažinti rinkimų cenzus.

1897 m. į Austrijos parlamentą išrenkami pirmieji 14 socialdemokratų. 1897 m. suvažiavime įteisintas susiskaldymas į 6 nacionalines grupes. 1899 m. pirmoji iš socialdemokratinių partijų priėmė Brno programą nacionaliniu klausimu.

20 a. pr. partijoje įsigalėjo revizionistinis austromarksizmas. 1906 m. įvedus , SPOe tampa didžiausia parlamento partija.

1918 m. lapkričio – 1920 spalio mėn. sudarė pirmąją respublikinę vyriausybę, perėmusią šalį iš atsisakiusių sosto Habsburgų. Kancleriu tapo K. Renneris, užsienio reikalų ministru O. Baueris. 1919 m. parlamento rinkimuose gavo 72 vietas iš 170.

1920–1933 m. turėjo stiprias pozicijas parlamente, tačiau nepakankamas sudaryti vyriausybei.

Žymiai svaresni buvo ASP laimėjimai savivaldybėse, ypač Vienoje.

1926 m. Linco programoje pripažino proletariato diktatūros galimybę.

1929 m. turėjo 700 000 narių. SPOe buvo viena iš Dviejų su puse internacionalo kūrėjų ir vadovų. Turėjo ginkluotą organizaciją Šucbundą, kurio nariai be partijos leidimo dalyvavo 1934 vasario antifašistiniame sukilime, todėl 1934 m. vasario 12 d. ASP buvo uždrausta.

1945 m. balandžio 14 susivienijo su Revoliucinių socialistų organizacija ir pasivadino Austrijos socialistų partija. Vėliau sugrąžintas senasis pvadinimas.

Valdžioje

1945 m. sudarė laikinąją vyriausybę su kancleriu K. Renneriu. 1945 parlamento rinkimuose gavo 44,6 % balsų ir įėjo į Liaudies partijos pirmininko L. Figlio koalicinę vyriausybę. K. Renneris buvo išrinktas Austrijos Respublikos prezidentu.

Iki 1986 m. visi Austrijos prezidentai buvo iškelti ASP. Iki 1966 m., gaudama po 40-46 % balsų, ASP dalyvavo vyriausybėse ir išlaikė vicekanclerio, URM, socialinio aprūpinimo ir pramonės ministrų postus (nacionalizavo sunkiąją pramonę ir bankus, 1948 m. Austrija prisijungė prie Maršalo plano).

1958 m. priimta Vienos programa atmetė klasių kovą, nustatė Austrijos nepriklausomybės ir neutraliteto, socialinės partnerystės siekius. 1966–1970 m. buvo opozicijoje .

1970–2000 m. sudarė vyriausybę, kuri 1972 prijungė Austriją prie Bendrosios rinkos. Nuo 1987 buvo sudaroma SPOe koalicija su . Tačiau teko pradėti reprivatizaciją, sumažinti socialines programas. 1986 m. priimta nauja programa „Perspektyva-90“ ir manifestas „Socialdemokratija-2000“, kuriose pirmenybė teikiama tausojančiai plėtrai ir ekologijai. Tačiau tai nepadėjo ASP laimėti rinkimų 2000 m., kai rinkėjai pirmenybę atidavė kraštutiniams dešiniesiems. Austrijos kancleriu 1992–2000 m. buvo Francas Vranickis. 2006 m. laimėjus rinkimus sudarė koalicinę Alfredo Guzenbauerio vyriausybę.

Parlamento rinkimuose 1970 m. gavo 48,2 %, 1971 m. -50,02 %, 1975 m. -50,4 %, 1979m. -51,2 %, 1983 m. -47,6 %, 1986 m. -43,3 %, 1996 m. – 38,3 %, 2002 m. -36,9 %, 2006 m. -35,34 % balsų.

Pastaruoju metu dalį socialistų balsų atima žalieji, 1986 m. laimėję referendumą dėl atominės energetikos.

2004 m. Austrijos prezidentu išrinktas Haincas Fišeris.

2004 m. Europarlamento rinkimuose gavo 7 vietas.

Struktūra

1974 m. turėjo 710 000, 2005 m. – 680 000 narių, susijungusių į 3589 vietines organizacijas – sekcijas, 114 savivaldybių organizacijų ir 9 regionines organizacijas. Nuo visų šių organizacijų renkami delegatai į suvažiavimą, kuris renka partijos pirmininką, 70 narių Tarybą, Kontrolės komitetą ir Prezidiumą, tvirtina Partijos programas ir statutą.

Glaudžiai bendradarbiauja su Austrijos profsąjungų susivienijimu (1,5 mln. narių) ir daugiau, kaip 30 masinių organizacijų.

SI narė nuo 1951 m., PES narė.

Leidžia laikraštį Arbeiter Zeitung, žurnalą Zukunft.

Pirmininkai:

• 1945 – ,
• 1957 – ,
• 1967 – Bruno Kraiskis,
• 1983 – Fredas Zinovacas,
• 1988 – Francas Vranickis,
• 1997 – ,
• 2000 – Alfredas Guzenbaueris

Nuorodos

• Oficiali svetainė