Algirdas Musneckis (1929)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Algirdas Musneckis
Gimė	1929 m. sausio 22 d. Kelmė
Mirė	1967 m. sausio 18 d. (37 metai) Kaunas
Tautybė	lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Aldona-Sofija Musneckienė
Vaikai	Vytautas Musneckis
Veikla	Lietuvos energetikas, jam vadovaujant Rėkyvos Valstybinei rajoninei elektrinei Šiauliuose pradėtos plėtoti centralizuoto šildymo sistemos.
Alma mater	Kauno Politechnikos institutas

Algirdas Musneckis ( 1929 m. sausio 22 d. Kelmėje – 1967 m. sausio 18 d. Kaune) – Lietuvos energetikas, jam vadovaujant Rėkyvos Valstybinei rajoninei elektrinei Šiauliuose pradėtos plėtoti centralizuoto šildymo sistemos.

Biografija

1941 m. baigė Kelmės pradinę mokyklą, 1948 m. - Kelmės gimnaziją. 1948–1953 m. Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete studijavo elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybę, įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1954 m. ir 1956 m. tobulinosi Leningrade.

1953 m. su pagal paskyrimą atvyko į Šiaulius. Nuo 1953 m. rugpjūčio 13 d. Rėkyvos-Bačiūnų elektrinės Katilų cecho viršininko pavaduotojas. 1954–1955 m. gydėsi, buvo pripažinta II invalidumo grupė. Nuo 1955 m. rugpjūčio 1 d. Katilų cecho viršininko pavaduotojas, nuo 1957 m. birželio 6 d., panaikinus cechų viršininkų pavaduotojų pareigybę – budintis inžinierius, nuo 1958 m. gruodžio 29 d. – Katilų cecho viršininkas, Jungtinio katilinių cecho viršininkas. Kelerius metus buvo įmonės profsąjungos komiteto pirmininkas. 1959 m. lapkričio 18 d. Liaudies ūkio tarybos įsaku ir Energetikos valdybos įsakymu nuo 1959 m. gruodžio 28 d. Rėkyvos VRE direktorius.

Jam su komanda teko atlikti didelį Šiaulių energetinio ūkio rekonstrukcijos darbą. 1961 m. buvo pastatyta ir 1962 m. kovo 26 d. įjungta 330 kV įtampos linija (tuo metu veikusi 110 kV įtampa) Šiauliai – Jelgava, kuria Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos. 1963 m. Rėkyvos elektrinėje rekonstruotas durpių deginimas, pradėti naudoti durpių trupiniai, kurie buvo dvigubai pigesni už gabalines durpes, be to leido mechanizuoti daugelį sunkių darbų. Tuo metu Šiauliai intensyviai plėtėsi, pradėjo veikti daug naujų stambių įmonių, kurių darbuotojams pradėti statyti daugiabučiai gyvenamieji namai. 1959-1963 m. miesto gyventojų skaičius išaugo nuo 59 iki 70 tūkst. Įmonių ir gyvenamųjų namų šildymui pradėtos tiesti centralizuoto šildymo trasos iš atliekamų šiluminės energijos galių turėjusios Odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ katilinės. Siekiant geriau išnaudoti energiją centralizuotam šilumos tiekimui, vadovaujantis 1963 m. rugpjūčio 1 d. įsaku Nr.267 „Dėl katilinių, magistralinių ir kvartalinių tinklų perdavimo Vyriausiajai energetikos ir elektrifikacijos valdybai“ Valstybinio odų ir avalynės kombinato „Elnias“ direktorius J. Vaičeliūnas ir Rėkyvos VRE direktorius A. Musneckis pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo „Elnio“ katilinės pirmasis cechas, o kartu su juo ir 45 darbininkai bei techniniai darbuotojai buvo perduoti Rėkyvos VRE. Plečiant cechą netrukus jame buvo pastatytas 17 MW vandens šildymo katilas, nutiesta 425 mm diametro šiluminė trasa į miesto centrą. Buvo pradėta projektuoti ir nauja Pietinė katilinė. AB „Šiaulių energija“ istorija

1964 m. kovo 30 d. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininkas Justinas Nekrašas paskyrė A. Musneckį Petrašiūnų VRE direktoriaus pavaduotoju. Rėkyvos elektrinės direktoriumi paskirtas Enrikas Sapožnikovas.