Graibyčių pilkapynas

Graibyčių pilkapynas ir kapinynai – prūsų pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje, 3 km į pietvakarius nuo Girmavos miestelio, prie Graibyčių kaimo (Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m. rus. Русское – Ruskoje, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis).

Tyrimai

Į rytus nuo kaimo buvo du pilkapiai, datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi. Suardyti. Iš jų į Karaliaučiaus muziejų „Prussia“ pateko urnos fragmentų ir du žalvariniai smeigtukai. Pirmasis kapinynas yra Girmavos upės kairiajame krante. 1884 m. ir 1886 m. jį tyrinėjo ir , 1903 m. tyrė Adalbertas Becenbergeris ir Emilis Holakas. Rasti 485 kapai. Mirusieji laidoti sudeginti urnose su gausiomis įkapėmis. IV a. – V a. kapuose urnos iki 0,5 m aukščio. Dauguma kapų apdėti akmenimis. Rasta daug papuošalų – daugiausia segių (157), diržo sagčių ir apkalų, apyrankių, antkaklių, žiedų, stiklo, gintaro ir emalio karolių; ginklų (ietigalių, kovos peilių-durklų, antskrydžių), darbo įrankių (pjautuvų, kirvių, ylų, verpstukų), žalvarinių indų, sidabrinė antkaklė, žieduotųjų ir žvaigždine kojele segių, Antoninų dinastijos (96-192 m.) Trajano, Hadriano, Antonino Pijaus, , Marko Aurelijaus ir imperatorių ir jų žmonų romėniškų monetų. Itin retas archeologinis radinys – atvežtinė Panonijos (Romos provincija) segė. Kapinynas datuojamas I a. – X a.

Į pietryčius nuo pirmojo kapinyno, žemumoje, 1990 m. rastas antrasis; jį tyrinėjo G. Proninas ir M. Smirnova. Mirusieji laidoti nedeginti, keli – palaidoti kniūbsti, šalia rasta ir žirgų kapų. Įkapių mažai. Kapinynas datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

1. Valdemaras Šimėnas. Graibyčių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 50 psl.

54°51′01″ š. pl. 20°01′01″ r. ilg. / 54.85028°š. pl. 20.01694°r. ilg. / 54.85028; 20.01694