Bucharos chanatas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bucharos chanatas − islamiška valstybė su valdančiąja mongolų kilmės dinastija Vidurinėje Azijoje. Chanato teritorija apėmė sritis dab. Uzbekijoje ir Tadžikijoje bei šiaurės Turkmėnijoje. Didžiausio klestėjimo (pradiniu) laikotarpiu ji valdė istorinius Sogdo, Chorezmo ir Ferganos regionus, bet per valstybės istoriją du pastarieji atskilo, suformavę atskirus chanatus.

Buxoro Xonligi Bucharos chanatas
buvęs chanatas
←   ←   ← 1500 – 1756 →   →
Location of
Sostinė	Samarkandas, Buchara
Valdymo forma	chanatas
Era	Naujieji laikai
- Uzbekų chanatas užkariauja Timūridus	1500 m., 1500
- Tampa emyratu	1756 m.

Istorija

Chanato įkūrėjas Muchamedas Šeibanis.

Bucharos chanatas susidarė kuomet nusilpusios Timūridų imperijos likučius Transoksianoje 1500 m. nukariavo Uzbekų chanas . Jo chanatas egzistavo apie Kaspijos jūrą. Užkariavęs Timūridų valdas, Mohamedas įkūrė čia naują valstybę su kultūriniu ir politiniu centru Sogdo regione. Iš pradžių chanato sostinė buvo Samarkandas, vėliau, nuo 1560 m. − Buchara. Iki sostinės perkėlimo į Bucharą chanatas buvo vadinamas Uzbekų chanatu.

Chanatą valdė dvi dinastijos. ir . Chanatas nuolat kovojo su priešais šiaurėje ir pietuose. Chanai nesėkmingai siekė atgauti prarastas Uzbekų chanato žemes šiaurėje (jas buvo užėmęs Kazachų chanatas), o pietuose siekė iš Sefevidų atkariauti Heratą. Tačiau šios ambicijos baigėsi nesėkmingai. Maža to, 1512 m. nuo chanato atsiskyrė vakarinės sritys su politiniu centru istoriniame Chorezme. Jos pasiskelbė Chyvos chanatu ir tapo Bucharos priešu. 1709 m. atskilo derlingos Ferganos teritorijos šiaurės rytuose.

XVI a. pabaigoje Bucharos chanate prasidėjus vidaus krizei, į valdžią atėjo kita mongolų kilmės dinastija, kilusi iš Didžiosios ordos. 1756 m. į valdžią atėjo nauja dinastija − . Kadangi jie nepriklausė pagrindinei linijai, valstybė nustojo teisės vadintis chanatu, ir pervardinta Emyratu.

Kultūra

Bucharos vaizdas.

Bucharos chanate konsolidavosi uzbekų tauta. Tai vyko maišantis vietiniams sėsliems gyventojams , tiurkams karlukams ir naujai atsikėlusiems klajokliams. Pastarieji save vadino uzbekais nuo jų chanato. Jie perėmė vietos tautų tradicijas, kalbą ir gyvenimo būdą, bet davė jiems savo pavadinimą. Chanato gyventojų kalba buvo vienas iš dialektų, kurį dabar priimta vadinti senąja uzbekų kalba.

Chanate klestėjo kultūra. Vienas svarbiausių kultūra besirūpinusių chanų buvo (1583–1598 m.), kurio valdymo laikais valstybėje buvo statomos mokslo įstaigos, pirtys, mečetės, karavansarajai, tiltai. Šalyje labai išvystyta infrastruktūra. Sostinė Buchara tapo puikiu miestu, ir daugybė dabartinės Bucharos kultūrinių paminklų priklauso būtent šio chano laikotarpiui.

Nepaisant šio suklestėjimo, chanatas nepasiekė ekonominės galios, kaip daugybė valstybių regione iki jo. Tai nulėmė pasikeitusi geopolitinė situacija, sumažėjusi Šilko kelio reikšmė. Be to, chanatas buvo izoliuotas nuo vakaruose klestėjusiu islamo kultūros centrų, todėl vietinė kultūra formavosi autonomiškai, kas vedė į scholastiką ir akademizmą.

Chanai

Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Karakitajai
Chorezmo imperija
, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, , Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija

• :
  • (1500−1510 m.),
  • Kučkundži-chanas (1512−1530 m.),
  • Muzafaras ud-Dinas (1530−1533 m.),
  • Muizas ud-Dinas (1533−1539 m.),
  • Abu-l-Fathas Pir Muhamad-chanas (1556−1561 m.),
  • Abu-l-Fathas Iskandar-chanas (1561−1583 m.),
  • Abu-l-Gazis Abdula-chanas (1583−1598 m.),
  • Abu-l-Fathas Abd ul-Mumin-chanas (1598 m.),
  • Piras Muchamad-chanas (1598−1601 m.)
• :
  • Baki Muchamad-chanas (1603−1606 m.),
  • Vali Muchamad-chanas (1606−1611 m.),
  • Imamas Kuli (1611−1642 m.),
  • Abu-l-Gazis Nadiras Muchamad-chanas (1642−1645 m.),
  • Abd ul-Azizas Muchamad-chanas (1645−1681 m.),
  • Subchanas Kuli Muchamad-chanas (1681−1702 m.),
  • Ubaidula Muchamad-chanas (1702−1711 m.),
  • Abu-l-Faiz-chanas (1711−1747 m.),
  • Abd ul-Mumin-chanas (1747−1751 m.)