Mištekai

Mištekai
Mištekų charabės šokėjai
Gyventojų skaičius	~850 tūkst.
Populiacija šalyse	Meksika (Oachaka, Gereras, Puebla)
Kalba (-os)	, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	sapotekai, trikiai, kuikatekai, amusgai
Vikiteka:	Mištekai

Mištekai (sav. ñuù savi, nayívi savi, ñuù davi, nayivi davi – 'lietaus žmonės', nah. mixtecah – 'debesiečiai') – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, daugiausia šiaurės ir vakarų Oachakoje, vietomis rytų Gerere ir Puebloje. Skiriami į aukštutinius mištekus, kurie gyvena kalnų slėniuose, ir žemutinius mištekus, kurie gyvena vandenyno pakrantėje. Populiacija – apie 830 tūkst. žmonių. Vartoja , priklausančią otomangų šeimai, taip pat dalis kalba ispaniškai. Tikintieji – Romos katalikai.

Istorija

Pasak legendų, mištekai kilę iš šventojo medžio, augusio (Alta Mištekoje, vakarų Oachaka), šaknų. Įsiveržę į Oachakos slėnį, mištekai sunaikino sapotekų valstybę, o vėliau kartu su sapotekais sudarė bendrą valstybę (sostinė – Monte Albanas, vėliau – Mitla).

Mezoamerikos istorija
:
Olmekai,
:
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai, Mištekai,
:
Pipiliai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskai, Čičimekai
Meksikos užkariavimas
Meksika, Centrinė Amerika
Mezoamerikos regionai
Centroamerika, Maja, Įlanka, , , Centras, ,

Mištekų kaukė iš Monte Albano (1300-1350 m.)

XI–XII a. Pueblos ir Tlaskalos žemėse, kur mištekai pradėjo maišytis su nahua tautomis, susidarė mišri mištekų–pueblų kultūra. Ji padarė didelę įtaką kitoms Centrinės Meksikos tautomis, tarp jų actekams ir sapotekams. Iš Pueblos nahua išstūmė mištekus į rytų Oachaką, o jie savo ruožtu privertė keltis į pietus ir rytus sapotekus. Nugalėję čatinus, mištekai pasiekė Ramiojo vandenyno pakrantes. XV a. tarpusavyje kariavusios mištekų karalystės (, ir kt.) buvo užkariautos actekų (imperatoriaus Ahuisotlio), o 1523 m. užgrobtos ispanų.

Kultūra

Verčiasi mištekai tradiciškai kapline-lydimine žemdirbyste (auginami kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, pomidorai, medvilnė, kakavmedžiai, papajos, bananai, avokadai), žvejyba, medžiokle, rankiojimu (aukštumose renka agavų sultis pulkai), laiko naminius paukščius, bites.

Tautodailė – audimas, nyčių ir drobių dažymas, puodininkystė (išrašyti indai, žaislai), pynimas (krepšiai, pintinės, dembliai, skrybėlės su spalvotais raštais). Oachakos miestuose dirba juvelyrai. Paplitęs samdomas darbas.

Mištekų būstas panašus į kitų Meksikos tautų. Pasitaiko apskritų namų su kūgišku stogu. Statomos klėtys ant polių, garinės pirtys.

Tradicinis moterų rūbas – balti išrašyti su išrėžtu trikampiu, tamsūs sijonai, mėlynos ir raudonos juostos, tamsiai raudonos palaidinės. Vietomis atokiose vietovėse moterys vaikščiodavo apnuoginusios viršutinę kūno dalį. Vyrai dėvi trumpas baltas kelnes, plačius baltus marškinius, sandalus, pintas skrybėles, vilnones ir chorongus (tokius pončus), austas juostas. Miestuose paplitę kreoliški rūbai.

Mištekų gyvenvietė dalinasi į 2 ar 4 kvartalus (seniau egzogaminius), kurių kiekvienas turi savo seniūną. Mišriose gyvenvietėse mištekai sudaro savo kvartalą. Šeima mažoji arba išplėstinė, santuoka patrilokalinė, pasitaiko daugpatystės atvejų, aukštumose įprasta už nuotaką atidirbti (2 metus).

Liaudies tikyboje išlikę daug senosios religijos bruožų – aukojimai lietaus, derliaus dievybėms, protėviams, tikėjimas vietovių (šaltinių, upių, medžių ir kt.) dvasiomis, šeimos globėjais. Atlieka apeiginius šokius dalyvaujant šamanams, paplitęs nagualizmas. Turtinga (legendos, dainos, pasakos, žaidimai). Šamanai ir žiniuoniai gydo naudodami narkotinius grybus ir sėklas.

• Mištekų moteris (1906 m.)
• Mištekų kilmės dainininkė Lila Dauns
• Senovės mištekų keramika
• Mištekų–actekų juvelyrika (XV–XVI a.)
• Mištekų kodekso puslapis (XII–XVI a.)

Šaltiniai

1. Миштеки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.