Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Centrinė Meksika (dar Centrinė Mezoamerika) – istorinis-kultūrinis regionas Mezoamerikoje, dabartinės Meksikos teritorijoje. Jis apima teritorijas, kur šiuo metu yra Meksiko miestas ir aplinkinės Meksiko, Hidalgo, Pueblos, Tlaskalos, Moreloso bei Keretaro valstijos.
Mezoamerikos regionas Centras (Centro) | |
---|---|
Šalis | Centrinė Meksika |
Tautos | otomangai > |
Valstybės | : XIV-V a. pr. m. e. Teotihuakanas: V a. pr. m. e.-VIII a. Toltekai: IX-XIII a. Actekai:XIII-XVI a. |
Centroamerika, Maja, Įlanka, , , Centras, , |
Iš šio regiono kilo didžiausios ir galingiausios imperijos .
Regionas dalinai sutampa su Meksikos ispanų kalbos Centrinės tarmės arealu.
Geografija
Centro regionas apima pietinę Meksikos kalnyno dalį ir yra uždaroje teritorijoje, beveik iš visų pusių apsuptas kalnų. Rytuose jį supa Rytų Siera Madrė, kuri skiria nuo Įlankos regiono. Vakaruose jį supa Vakarų Siera Madrė, pietuose – Pietų Siera Madrė. Regionas liečiasi su Įlanka rytuose, ir pietuose, vakaruose.
Tokiu būdu susiformuoja Meksikos plokštikalnė, kurios pietinė dalis (Mesa Central) ir atitinka Centro regioną. Nors gyvenimo sąlygos čia nėra geros, kai kurioms vietovėms suteikia drėgmės, egzistuoja daug derlingų slėnių, kurių didžiausias – Meksiko slėnis (nah. Anahuac). Meksiko slėnis buvo centro regiono svarbiausia vieta, mat čia formavosi ir kilo skirtingos kultūros. Čia buvo penki ežerai (šiuo metu nebelikę nė vieno), tapę namais daugybei tautų ir miestų.
Kiti svarbūs vietos regionai buvo (nah. Matlatzinco), (: B’ot’ähi), (nah. Tlaxcallān), Mazahua, , , Tulancingo slėnis ir kt.
Istorija
Ikiklasikinis laikotarpis
Pagrindinis straipsnis:
Ikiklasikiniu laikotarpiu atskiruose regiono slėniuose formavosi savitos kultūros. Tehuakano slėnis regiono pietryčiuose yra laikomas pirmąja vieta pasaulyje, kur domestifikuotas kukurūzas.
I tūkst. pr. m. e. regioną stipriai veikė Olmekų kultūra iš rytų. Jos įtakoje Morelo slėnyje iškilo ir miestai, o Meksiko slėnyje – ir . Vėliau Meksiko slėnyje suklestėjo miestas.
Klasikinis laikotarpis
Pagrindinis straipsnis: Teotihuakanas
Tikriausiai dėl ugnikalnio išsiveržimo, nuo III a. pr. m. e. Kuikuilkas ištuštėjo, tačiau ėmė augti Teotihuakano miestas Meksiko slėnio šiaurėje. Jis tapo svarbiu kultūriniu centru Mezoamerikoje, kurio kultūrinė įtaka buvo jaučiama ne tik Centro regione, bet ir kituose regionuose.
Kitos svarbios šio laikotarpio gyvenvietės buvo Čolula Tlaskalos slėnyje, Tolukos slėnyje (kur vyravo ), Tulancingo slėnyje (kur vyravo olmekai sikalankai) ir kt.
Poklasikinis laikotarpis
Pagrindiniai straipsniai: Toltekai, Actekai
Apie VIII a. Tiahuakanas buvo sunaikintas iš šiaurės atėjusių tautų, priklausiusių uto-actekų kalbų šeimai, kurie įvardijami bendru terminu nahua. Pirmieji jų buvo toltekai. Jie įsitvirtino iki tol otomių tautos valdomame Meskalio slėnyje ir čia įkūrė Tulos miestą, kuris tapo jų valstybės sostine. Toltekai valdė ir kitus regiono slėnius. Pvz. Meksiko slėnyje įkurtas , Moreloso slėnyje – Šočikalkas, tapęs atskiros valstybės sostine.
Iš šia jie kūrė galingą imperiją, kuri kontroliavo didelę dalį Mezoamerikos, turėjo įtakos Majos regionui.
Po toltekų užplūdo nauja nahua banga, tarp kurių buvo , , , , , tlaskaltekai ir daugybė kitų, kurie keitė vietos tautas. Jie įvairiuose regiono slėniuose įkūrė daug naujų miestų valstybių – (nah. āltepētl). Svarbesnės jų buvo akolhua Teskokas, tepanekų Askapocalkas ir , hošimilkų , čalkų , tlatelolkų , tlahuikų Cuauhnáhuac ir , tlaskaltekų bei kt.
Tarp visų atvykėlių vieni vėliausiai Meksiko slėnyje apsigyveno mešikai (actekai), kurie, neradę vietos įsikurti ežerų pakrantėje, buvo priversti vieno ežero saloje įkurti Tenočtitlano miestą. Iš čia actekai pradėjo savo ekspansiją. Iš pradžių jie pavergė slėnio tautas, vėliau pajungė savo valdžiai visą Centrinę Meksiką (čia nepriklausomybę išsaugojo tik ). Dar vėliau jie ėmė užkariaudinėti kitus regionus, sukurdami Actekų imperiją.
XVI a. Actekų imperija buvo sunaikinta ispanų.
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris