Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Cetraria islandica

Islandinė kerpena (Cetraria islandica)

Karalystė:	Grybai ( Fungi)
Skyrius:	Aukšliagrybūnai ( Ascomycota)
Klasė:	( Euascomycetes)
Eilė:	Lekanoriečiai ( Lecanorales)
Šeima:	Kežiniai ( Parmeliaceae)
Gentis:	Kerpena ( Cetraria)
Rūšis:	Islandinė kerpena ( Cetraria islandica)

Index Fungorum

Islandinė kerpena (Cetraria islandica) – kežinių (Parmeliaceae) šeimos, kerpenų (Cetraria) genties grybas.

Daugiametė, iki 10 cm aukščio kerpė. sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmėmis, kurios skiaučių pakraščiuose susilieja. Plačiųjų skiaučių galuose susidaro lęšiuko formos rudi apoteciai (vaisiakūniai), kuriuose formuojasi ; juose išsivysto sporos.

Auga sausuose pušynuose. Paplitusi pietryčių Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojamas gniužulas, kuris renkamas vasarą. Toje pačioje vietoje galima rinkti ne dažniau kaip kas 5-6 metus, paliekant žemesnius kaip 5 cm aukščio gniužulus.

Gniužule yra 60-70 % polisacharidų, 3-5 % antibiotinių medžiagų – kerpių rūgščių (protolichesterino, paralichesterino, protocetraro, fumaroprotocetraro, cetraro, usnino), 0,5-3 % baltymų, 1-2 % riebalų, iki 1 % vaško, iki 3,6 % dervų, 6,8 % pigmentų, 0,05 % eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (vario, geležies, kobalto, mangano, jodo), vitaminų (folio rūgšties, ciankobalamino, karotino).

Iš gniužulo su uogų sultimis gaminami kisieliai, drebučiai, marmeladas, o jo nuoviras vartojamas kosmetikoje. Drėgnos kerpenos tinka elnių pašarui.

Vikiteka: Islandinė kerpena – vaizdinė ir garsinė medžiaga