Apotecis sen gr apothēkē sandėlis saugykla atviras kerpių ir aukšliagrybių vaisiakūnis Būna bekotis kotuotas lėkštelės t

Apotecis (sen. gr. apothēkē – sandėlis, saugykla) – atviras kerpių ir aukšliagrybių vaisiakūnis.

Būna bekotis, kotuotas, lėkštelės, taurelės, dubenėlio, disko pavidalo, netaisyklingais kraštais, kartais raukšlėtas. Viršutinį sluoksnį, vadinamą , sudaro statmenai apatiniajam sluoksniui išsidėstę aukšliai su sporomis. Apatinį sluoksnį, vadinamą hipoteciu, sudaro susiraizgę hifai.

Šaltiniai

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.

[1] Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.