Dryopteris filix masKelminis papartis Dryopteris filix mas Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Šertv

Dryopteris filix-mas

Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Šertvūnai ( Polypodiophyta)
Klasė:	Šertvainiai ( Polypodiopsida)
Šeima:	Papartiniai ( Dryopteridaceae)
Gentis:	Papartis ( Dryopteris)
Rūšis:	Kelminis papartis ( Dryopteris filix-mas)

Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas) – daugiametis, žolinis, iki 1 m aukščio papartinių (Dryopteridaceae) šeimos augalas, priklausantis sporinių induočių grupei. Lietuvoje dažnai sudaro ištisus sąžalynus. Auga miškuose, pamiškėse, krūmynuose, sausose ir apydrėgnėse vietose.

Morfologija

Šakniastiebis trumpas ir storas, apaugęs minkštais, plačiais žvynais. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina pridėtinėmis šaknimis. Iš šakniastiebio viršūnės išauga skroteliški lapai, kuriems būdingas viršūninis augimas ir makrofilija – stambialapiškumas. Augdami ratu, lapai sudaro piltuvo pavidalo puokštę.

Lapai sudaryti iš lapkočių ir lapalakščių. Lapkotis yra 6–30 cm ilgio, iki 5 mm storio ir su 6–8 indų kūleliais. vieną kartą plunksniškas, pailgas, su palaipsniui nusismailėjusia viršūne ir susiaurėjusia pamatine dalimi. Segmentų kraštai bukai dantyti. Lapkotis ir apatinė lapo lakšto pusė apaugę tankesniais ar retesniais rudais žvyneliais. Vegetatyviniai lapai gelsvai žali, sporifikuojantys – žali. Jauni lapai sraigiškai susisukę.

Nėra specializuotų sporifikuojančių ūglių-strobilų. Pupelės formos izosporos susidaro ovaliose sporangėse. Sporos telkiasi į grupes – sorus, kuriuos dengia inkstų formos induzijos.

Anatomija

Augalo ašinės struktūros neturi . Stelės tipas – diktiostelė. Indų kūleliuose yra apytakos audiniai: (karniena) ir ksilema (mediena). Sporangės vienasluoksnės, su skiautere.

Kelminio paparčio *(Dryopteris filix-mas)* sorai

Gyvenimo ciklas

Kelminis papartis subręsta dažniausiai 10–20-ais gyvenimo metais. Gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų kaita: diploidinio sporofito ir haploidinio gametofito. Dominuoja sporofitas, gametofitas beveik mikroskopinis. Augalas sporifikuoja birželio–rugsėjo mėn. Apatinėje lapo pusėje susidaro sorai. Ant ilgo kotelio esančioje ovalioje subręsta 64 rusvos pupelės formos izosporos.Sporos lengvai pasisėja ir sudygsta be jokio ramybės laikotarpio. Po 2–3 mėnesių išauga autotrofiniai gametofitai, vadinami polaiškiais. Prie substrato gametofitas tvirtinasi rizoidais. Gematofito anteridžiuose susidaro spermatoziodai, archegonėse – kiaušialąstė. Pavasarį, po apvaisinimo, išauga nauji sporofitai. Apvaisinimui būtinas vanduo.

Paplitimas

Kelminis papartis plačiai paplitęs Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje.

Kelminis papartis *(Dryopteris filix-mas)*

Panaudojimas

Medicinoje

Kelminio paparčio žaliavoje yra florogliucino darinių: (3,5%), (2,5), ir . Šakniastiebiai naudojami medicinoje kaip antihelmintinė priemonė. Kelminio paparčio veikliosios medžiagos filiksono rūgštis ir organizme skyla ir susidariusios medžiagos paralyžiuoja kaspinuočių raumenis. Kirmėlės žūva ir iš organizmo yra pašalinamos su išmatomis.

Kelminis papartis nuodingas. Apsinuodijimo požymiai: galvos svaigulys, pykinimas, sutrikęs kvėpavimas ir regėjimas.

Nigerijoje kelminio paparčio lapų ekstraktas naudojamas uždegimo, reumatoidinio artrito, žaizdų ir opų gydymui. Ši liaudies medicinos priemonė buvo ištirta ir moksliniais tyrimais patvirtinta, kad etanolinis kelminio paparčio lapų ekstraktas pasižymi priešuždegiminėmis sąvybėmis ir dėl bioaktyvaus komponento kvercetin-3-O-α-L-ramnopiranozido kelminio paparčio ekstraktas neturi šalutinio skrandžio dirginimo poveikio.

Apželdinime

Kelminis papartis gali būti auginamas kaip dekoratyvinis augalas parkuose, kapinėse ir skveruose. Naudojamas .

Vikiteka: Kelminis papartis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 43
J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959.
Erhirhie E.O., Emeghlebo C.N., IIodigve E.E., Ajaghaku D.L., Umeokoli B.L., Eze P.M., Ngwoke K.G. and Okoye F.B.G.C., 2019, Dryopteris filix-mas (L.) Schott ethanolic leaf extract and fractions exhibited profound anti-inflammatory activity, PMC Journal, 9(4), pp. 396–409.

[:1-1] Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 43

[:0-2] J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.

[3] Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959.

[4] Erhirhie E.O., Emeghlebo C.N., IIodigve E.E., Ajaghaku D.L., Umeokoli B.L., Eze P.M., Ngwoke K.G. and Okoye F.B.G.C., 2019, Dryopteris filix-mas (L.) Schott ethanolic leaf extract and fractions exhibited profound anti-inflammatory activity, PMC Journal, 9(4), pp. 396–409.