7 septyni septynetas skaitmuo septynių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis Tai natūralusis pirminis skaičius einant

7 (septyni, septynetas) – skaitmuo, septynių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis pirminis skaičius einantis po 6 ir prieš 8.

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
0 10 20 60 70 80 90 100
Kiekinis skaitvardis	septyni
Kelintinis skaitvardis	septintas
Daugikliais	pirminis
Dalikliai	1, 7
Romėniškas skaičius	VII
Priešdėliai	hept(a)- (graikiškai) septua- (lotyniškai)
Dvejetainis	111
Aštuntainis	7
Dvyliktainis	7
Šešioliktainis	7
Jūrinis vėliavėlės signalas

Skaičius 7 laikomas tiek laimės, tiek mistikos simboliu. Rigvedoje išskiriami septyni rišiai (saptarṣi).Mesopotamijos mitologijoje būta septynių išminčių Apkalu, septyneto žmonėms palankių dievybių ir septynių demonų, ir vieni, ir kiti vadinti Sebitu. Antikoje taip pat būta Septynių išminčių. Anot legendų, tai buvo Antikos viešojo gyvenimo asmenybės, kurių mąstymas, gyvenimas bei kūryba buvo laikomi pavyzdiniais.Krikščionybėje išskiriamos septynios didžiosios nuodėmės ir dorybės. Šis dorybių sąrašas kilo dar iš Platono laikų, ir vėliau buvo adaptuotas krikščionių teologų (, Šv. Augustino, Tomo Akviniečio).

Antikoje pradėta mokinti ir septynių laisvųjų menų, mokslų lavinančių žmogų visapusiškai. Pasak („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), Merkurijus yra Jupiterio žodis (sermo), o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (nous), kurį reprezentuoja Minerva arba Atėnė, skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapataus Intelekto.

Pitagoras sukūrė standartinę diatoninę dermę (mažorinę gamą sudaro septyni dermės garsai). Pitagoras visų pirma buvo mistikas ir laikė matematiką dieviškumo apraiška. Anot jo, skaičius 7 apjungė fizinės ir dvasinės plotmės skaičius (4 ir 3 atitinkamai) ir jo buvo laikomas ypatingu.

Septynetas yra dar žinomas kaip septynių antikinių planetų skaičius. Anglų kalboje septynios savaitės dienos minimos skandinavų mitinių ir astralinių (astrologija) būtybių vardais (Sun-day, Moon-day, Tiw’s-day, Woden’s-day, Thor’s-day, Frigg’s-day, Saturn-day). Tiras (Tiw) buvo skandinavų karo dievas, o Frėja (Frigg) buvo Odino (Woden) žmona. Toras (Thor) – griaustinio dievas. Kitos savaitės dienos pažymėtos Saulės (angl. Sun), Mėnulio (angl. Moon), Saturno (angl. Saturn) dangaus kūnų vardais.

Tais laikais buvo išskiriami ir Septyni pasaulio stebuklai (garsiausi antikinio pasaulio statiniai, iš kurių iki mūsų dienų išliko tik Cheopso piramidė).

Matematikoje

Septyni yra ketvirtasis pirminis skaičius, tai ne tik Merseno skaičius (nes 2³ − 1 = 7), tačiau ir dvigubas Merseno skaičius, nes 3, jo eksponentė, pats yra Merseno skaičius.

Arabiško skaičiaus raida

Moksle

Chemija

Septyni yra azoto atominis skaičius.
Periodinėje cheminių elementų lentelėje yra septynios horizontalios elementų eilės.
Septintą grupę periodinėje elementų lentelėje sudaro halogenai.

Astronomija

Plejadžių žvaigždyne yra septynios Atlanto dukterys.
Dižiuosius Grįžulo ratus sudaro septynios ryškiausios žvaigždės, indams jos simbolizavo 7 rišius.

Unikodas

Be arabiško skaitmens 7, Unikodas numato ir kitus specialius ženklus (Ⅶ, ⅶ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅶ, ⅶ.

Šaltiniai

Kazimieras Seibutis. Rišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 162. .
A. Griffiths, "Seven Sages", in Oxford Classical Dictionary (3rd ed.). All the sources are collected in Bruno Snell, Leben und Meinungen der Sieben Weisen. Griechische und lateinische Quellen erläutert und übertragen. Munich, 1971.
Waldron, Martin Augustine (1912). „Virtue“. Catholic Encyclopedia. New Advent.
Artes liberales tradicija ir jos vaidmuo Vytauto Didžiojo universitete 2018-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006
„Number symbolism“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-09.
Erich Bischoff. Skaičių mistika ir magija. – Vilnius: Vaga:, 2002. – 44 p.
Viskas apie pasaulio stebuklus. – Vilnius: Bestiary, 2011. – 128 p.: iliustr. –
Weisstein, Eric W. „Double Mersenne Number“. mathworld.wolfram.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-06.
Ursa Major. Britannica online encyklopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.

[1] Kazimieras Seibutis. Rišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[2] Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 162. .

[3] A. Griffiths, "Seven Sages", in Oxford Classical Dictionary (3rd ed.). All the sources are collected in Bruno Snell, Leben und Meinungen der Sieben Weisen. Griechische und lateinische Quellen erläutert und übertragen. Munich, 1971.

[Waldron-4] Waldron, Martin Augustine (1912). „Virtue“. Catholic Encyclopedia. New Advent.

[5] Artes liberales tradicija ir jos vaidmuo Vytauto Didžiojo universitete 2018-12-22 iš Wayback Machine projekto.

[6] Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006

[eb-7] „Number symbolism“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-09.

[8] Erich Bischoff. Skaičių mistika ir magija. – Vilnius: Vaga:, 2002. – 44 p.

[9] Viskas apie pasaulio stebuklus. – Vilnius: Bestiary, 2011. – 128 p.: iliustr. –

[10] Weisstein, Eric W. „Double Mersenne Number“. mathworld.wolfram.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-06.

[11] Ursa Major. Britannica online encyklopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.