Šlavantas ežeras pietvakarių Lietuvoje Lazdijų rajone apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Veisiejų patenka į Veisiejų region

Šlavantas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Veisiejų; patenka į Veisiejų regioninį parką, (rytinės pakrantės dalis, nuo 1974 m.). Ežeras rininės kilmės, siauras ir vingiuotas. Nutįsęs iš šiaurės į pietus 5,06 km, o plotis siekia iki 0,58 km. Altitudė 123,7 m. Giliausia ežero vieta (29 m) yra pietuose. Šlavanto krantai statūs, aukšti ir smėlingi. Pietinėje dalyje yra 0,02 ha ploto salelė. Aplinkui daugiausia dunkso miškai (iš rytų – Rūdos, iš vakarų – Šlavantų, Liubelio, iš pietų – Petroškų).

Šlavantas
Vieta	Lazdijų raj., Lietuva
Plotas	1,912 km²
Kranto linijos ilgis	12,67 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	11,3 m
Didžiausias gylis	29,0 m
Įteka	Spartas, Š-1, 3 bevardžiai upeliai
Išteka	Murgų upelis
Šlavantas
Koordinatės	54°08′48″ š. pl. 23°38′39″ r. ilg. / 54.14667°š. pl. 23.64417°r. ilg. / 54.14667; 23.64417

Šlavanto atabradas siauras, augalų juosta reta. Dugną dengia gėlavandenė klintis, molingas ir karbonatingas dumblas bei molis. Išilgai ežero dugno driekiasi duburių juosta.

Į Šlavantą suteka 5 upeliai – šiaurėje Spartas (iš Sparto ežero), kiti bevardžiai (vienas jų iš Pirtuko ežero). Pietryčiuose į Šlavantėlį išteka Murgų upelis (Baltosios Ančios baseinas). Ežero pratakumas 46 % per metus.

Prie ežero įsikūrę kaimai: Šlavantai, Gegutė, Čivonys, Kalveliai. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos. Vakariniame krante stūkso Šlavantų piliakalnis. Pietine pakrante eina kelias 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija .

2014 m. atlikti ežero ichtiologiniai tyrimai parodė, kad ežero žuvų būklė gera, tačiau vyrauja smulkios žuvys (plakiai, kuojos), o gilumoje vyrauja seliavos, o 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad sparčiai gausėja karšių biomasė.

Ežero pavadinimas kildinamas nuo žodžio šluoti (šlavu, šlaviau; „braukti, valyti su šluota“), latv. slaucit („šluoti“), plg. sen. lot. cluō („valau“), sen. gr. ϰλύζω („valau, skalauju, plaunu“), got. hlūtrs („grynas, tyras“).

Nuorodos

Szławanta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 5 psl. (lenk.)

Šlavantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 211
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1] Šlavantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 211

[2] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.