Šlavantėlis

Šlavantėlis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Veisiejų, 0,6 km nuo pietinio Šlavanto galo, Veisiejų regioniniame parke, (nuo 1974 m.). Nusidriekęs iš šiaurės į pietus 1,16 km, plotis iki 0,8 km. Altitudė 123,1 m. Giliausia ežero vieta yra 28,1 m gylio. Pietuose įsiterpia pusiasalis ir 0,45 ha sala ir atskiria pietvakarinę įlanką. Krantai pietuose ir pietryčiuose pelkėti (Gailyno pelkė), žemi, o šiaurėje, šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose aukštoki. Aplink Šlavantėlį daugiausia dunkso miškai (Rūdos miškas).

Šlavantėlis
Vieta	Lazdijų raj.,  Lietuva
Plotas	0,575 km²
Kranto linijos ilgis	4,25 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	9,37 m
Didžiausias gylis	28,1 m
Įteka	Murgų upelis, Š-1
Išteka
Šlavantėlis
Koordinatės	54°07′32″ š. pl. 23°39′25″ r. ilg. / 54.12556°š. pl. 23.65694°r. ilg. / 54.12556; 23.65694

Rytuose į Šlavantėlį įteka Š-1 upelis iš Liūnelio ežero, o vakaruose – Murgų upelis iš Šlavanto ežero. Pietuose išteka  – į Ančios ežerą. Ežero pratakumas 203 % per metus.

Greta pietinio Šlavantėlio kranto įsikūrę Kalveliai. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, KTU poilsiavietė.

Ežero vardas yra mažybinis vedinys iš Šlavantas, kuris kildinamas nuo žodžio šluoti (šlavu, šlaviau; „braukti, valyti su šluota“).

Nuorodos

• Szlawantelis. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 5 psl. (lenk.)

1. Šlavantėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 211
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.