Slavsko municipalinis rajonas (rus. Славский муниципальный район), 1946–2004 m. Slavsko rajonas (rus. Славский район) – Kaliningrado srities (Rusijos federacija) administracinis vienetas srities šiaurinėje dalyje. Rajono centras – Slavskas.
Slavsko rajonas rus. Славский район | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Sritis | Kaliningrado sritis | ||||||
Administracinis centras | Slavskas | ||||||
Gyvenviečių | 5 | ||||||
Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
Vadovas | Anatolijus Malcevas | ||||||
Gyventojų | 21 657 | ||||||
Plotas | 1 349 km² | ||||||
Tankumas | 16 žm./km² | ||||||
Tel. kodas | (+7) 40163 | ||||||
Tinklalapis | www.slavsk.info | ||||||
Vikiteka | Slavsko rajonasVikiteka |
Geografija
Ribojasi rytuose su Nemano rajonu, pietuose su Černiachovsko rajonu, vakaruose su Polesko rajonu ir Kuršių mariomis, šiaurėje rajono ribos eina Nemuno upe. Jo kitame krante – Lietuvos Respublikos Šilutės ir Pagėgių savivaldybės.
Rajono plotas 1352,7 km², įskaitant melioracijos kanalus, mažąsias upes ir ežerus. Iš šiaurės į pietus rajonas driekiasi 62 km, iš vakarų į rytus – 40 km. 36 205 ha rajono teritorijos užaugę mišku, o 107 675 ha – melioruotos žemės, iš jų 67 700 ha saugoma polderių. Iš viso rajone iki 4 m žemiau jūros lygio yra 85 000 ha. Vandens nuvedimui per 300 m. sukurta unikali hidrotechnikos įrenginių sistema. Rajone yra 54 siurblinės, kurios traukia vandenį nuo 66 900 ha, 685 km magistralinių ir 5733 km smulkesnių kanalų, 441 km apsauginių dambų, 9 šliuzai, 145 tiltai, 18 312 km drenažo. Be to, rajone teka 33 upės ir upeliai, kuriuose neršia daugybė rūšių žuvų. Kuršių marių kranto ilgis rajone – 36,7 km.
Bendras rajono automobilinių kelių ilgis – 354,3 km. Rajone 2005 m. buvo 57 kaimai ir gyvenvietės su 22 400 gyventojų, 2010 – 21 657 gyventojų.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Heinrichsvaldės rajonas, (Хайнрихсвальдский район), kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Lankos apskritį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Slavsko rajonu. 1946 m. balandžio mėn. rajone buvo 190 gyvenviečių su 6159 gyventojais, iš jų 812 rusų kariškių ir civilių valdininkų. Tačiau jau 1946 m. rugsėjo 4 d. atvyko pirmasis ešelonas su persikėlėliais iš Rusijos Kalinino srities, atgabenęs 129 šeimas su 625 žmonėmis. Rugsėjo 19 d. atvyko antrasis persikėlėlių ešelonas iš Vladimiro srities. Rajone buvo įkurta 20 kolūkių, o 1947 m. Isėje (dabar Pričaly) įkurta žvejybos artelė, turėjusi 3 iš vietinių žvejų atimtus burinius ir irklinius laivelius.
1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Pirmasis ešelonas iš Slavsko geležinkelio stoties išvyko 1948 m. pavasarį.
1963 m. prie Slavsko rajono prijungtas Bolšakovo rajonas, nuo 1992 m. rajone renkamos 7 savivaldybių tarybos.
Rajono vadovai
Savivalda
Rajono tarybą sudaro 17 deputatų, iš jų vienas nuolatinis, o rajonui vadovauja atskirai renkamas meras (rajono administracijos galva). Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
Bolšakovas | Большаково | Groß Skaisgirren, nuo 1938 m. Kreuzingen | Didieji Skaisgiriai |
Gastelovas | Гастеллово | Groß Friedrichsdorf | Metežerynai |
Jasnojė | Ясное | Kaukehmen | Kaukiemis, Kaukėnai |
Prochladnojė | Прохладное | Kallningken, nuo 1938 m Herdenau | Kalnininkai |
Timiriazevas | Тимирязево | Neukirch | Joneikiškiai, Naujoji |
Vysokojė | Высокое | Popelken, nuo 1938 m Markthausen | Papelkiai |
Zapovednojė | Заповедное | Groß Kryszahnen, Groß Kryszzahnen | Kryžionai |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudaryti:
Vietovardžiai
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, vietinio karinio komendanto įsakymu buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.
Šaltiniai
- Slavsko rajonas bankgorodov.ru
- Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
- Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
- Slavsko rajonas GenWiki
Nuorodos
- Oficiali svetainė
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris