Somalilandas

Somalilando Respublika som. Jamhuuriyadda Soomaaliland arab. جمهورية صوماليلاند
Vėliava
Somalilandas žemėlapyje
Valstybinė kalba	Somalių
Sostinė	Hargeisa
Didžiausias miestas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	- -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	138 600 km^2 (X)
Gyventojų  • 2008 (progn.)  • Tankis	3 500 000 (X) 28,27 žm./km^2 (X)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2018 2.5 mlrd. USD (X) 675 USD (X)
Valiuta	Somalilando šilingas
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +3 netaikoma
Nepriklausomybė
Interneto kodas	.
Šalies tel. kodas	252

Somalilando Respublika (som. Jamhuuriyadda Soomaaliland, arab. جمهورية صوماليلاند = Jumhūrīyat Ṣūmālīlānd) – valstybė Afrikos rago šiaurėje. Buvusi Jungtinės Karalystės kolonija. Gyventojų daugumą sudaro somaliai.

Tai yra de facto nepriklausoma valstybė, tačiau jos nepriklausomybę pripažįsta tik maža dalis pasaulio valstybių. Somalis ją laiko savo dalimi, tačiau nekontroliuoja. Somalilandas yra Pasaulinės valstybingumo siekiančių tautų organizacijos narys.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Žmonės Somalilando teritorijoje gyvena nuo vėlyvojo . Neolito laikotarpiu čia apsigyveno afroazijiečių kalbomis kalbantys gyventojai, dabartinių somalių protėviai. Jie paliko nemažai priešistorinių olų piešinių. III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje čia buvo prijaukintas kupranugaris, kurio auginimo tradicija išplito po didžiąją dalį Afrikos ir Azijos. Nuo II tūkst. pr. m. e. vietos gyventojai palaikė prekybinius ryšius su Senovės Egiptu ir Mikėnų civilizacija. Viena hipotezė teigia, kad būtent čia buvo tuometiniuose egiptiečių šaltiniuose minima šalis Puntas, iš kurios buvo gabenami smilkalai, mira ir kitos gėrybės. Nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio somaliai įsitraukė į prekybą su senovės graikais, finikiečiais, Jemenu, vėliau – Nabatėjų karalyste romėnais. Pakrantėje klestėjo miestai valstybės Mundas, , , Avalitas ir kt.

Nuo VIII a. somaliai perėmė Islamą. Somalilando teritoriją valdė tokios musulmoniškos valstybės kaip Ifato sultonatas, Adalio sultonatas, Osmanų imperija, ir kt. 1884 m. Somalilandas tapo Jungtinės karalystės kolonija – Britų Somalilandu. Britų laikais buvo suformuotos dabartinės Somalilando sienos.

Antro pasaulinio karo metu jį okupavo Italija.1960 m. birželio 26 d. tapo nepriklausomas ir tų pačių metų liepos 1 d. susijungė su Somaliu (buvusia Italijos kolonija). Tačiau Somalio valdžia ėmė persekioti somalilandiečius, ypač laikotarpiu, buvo panaikinti tradiciniai . Tai skatino Somalilando gyventojus burtis į militarizuotą , o galiausiai 1981 m. pradėjo . Prieš Somalilande vyraujantį klaną isakus centrinė valdžia vykdė susidorojimus, kartais traktuojamus kaip . Buvo subombarduoti didžiausi miestai Hargeisa ir Burao.

1991 m. gegužės 18 d. Somalilandas galutinai atsiskyrė, o gegužės 24 d. buvo paskelbta Somalilando Respublika. Nuo to laiko jis de facto nepriklausomas, įtvirtino savo valdymo sistemą ir konstituciją. Jungtinių Tautų pripažinta Somalio valdžia Mogadiše šio atsiskyrimo nepripažino, bet faktiškai ji Somalilando nekontroliuoja. Somalilandas nėra pripažįstamas ir kitų valstybių. Jungtinės Tautos siekia, kad Somalilandas padėtų ant kojų atsistoti visam Somaliui ir valstybė vėl būtų vientisa.

Somalilandas savo jėgomis atstatė sugriautą sostinę Hargeisą ir atkūrė ekonomiką ( beveik neutralus). Šiuo metu tai yra taiki šalis, tačiau kaimyninis Puntlandas (dar viena nuo Somalio atskilusi šalis) įvykdė kelias nedidelio masto invazijas į vakarinį Somalilandą.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Dabartinis šalies prezidentas

Somalilandas yra demokratinė valstybė, yra valdžių pasidalijimas. Tiek tarptautinių organizacijų, tiek nepriklausomų tyrėjų valstybė yra vertinama kaip sėkminga demokratija, kuri pagal demokratizacijos procesus aplenkė kitas Afrikos rago valstybes, ypač Somalį. Teigiamai vertinamas valstybės sugebėjimas atsiriboti nuo ekstremistinių elementų, vystyti demokratinius rinkimus, privačiu verslu grįstą ekonomiką, valdyme atsižvelgti į tradicines visuomenės struktūras

Politikoje derinama tradicinė klanų sistema ir moderni politinė sistema. Klanų lyderiai, vadinamieji guurti, renkasi į , kuriems priklauso 82 nariai. Be to yra Atstovų rūmai, kurių narių skaičius irgi yra 82. Šie dveji rūmai sudaro Somalilando parlamentą. Siekiama, kad jame būtų atstovaujami visi klanai, tačiau partijos formuojamos ne pagal etnines, o pagal ideologines perskyras. Vyrauja trys pagrindinės partijos.

Vyriausybei vadovauja , renkamas 5 metų kadencijai. Daugiausia gali būti 2 kadencijas. Prezidentui pavaldus ir Ministrų kabinetas. Jie yra skiriami prezidento ir tvirtinami parlamento.

Teisminėje sistemoje veikia 4 lygių teismai. Aukščiausiasis teimas atlieka ir konstitucinio teismo funkcijas.

Užsienio politika

Somalilando užsienio reikalų ministras ir Taivano prezidentė

Somalilando nėra pripažinę dauguma pasaulio valstybių, tačiau jis palaiko santykius su kaimynėmis Etiopija, Džibučiu, taip pat su Pietų Afrika, UK, Švedija bei kita nepripažinta valstybe – Taivanu. Su pastaruoju santykiai intensyvėja, o 2020 m. sutarta steigti viena kitos atstovybes.

2007 m. buvo vykdomos derybos su Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga. 2010 m. JAV pareiškė, kad palaikys santykius su Somalilando vyriausybe, tačiau nepripažins šios šalies. Jungtinė Karalystė, kurios buvusi kolonija yra Somalilandas, palaiko neformalius santykius. Viena iš JK dominuojančių partijų, JK Nepriklausomybės partija, atvirai palaiko Somalilando nepriklausomybę. Velso (kur yra didelė somalių bendruomenė) vyriausybė 2006 m. yra pakvietusi Somalilando atstovus į keletą oficialių renginių.

Santykiai su kaimyniniu Somaliu, ypač pastarojo autonomine valstybe Puntalandu išlieka įtempti. Pastarasis siekia „atkurti“ vieningą Somalį, o Somalilandas siekia kontroliuoti visas buvusio Britų Somalilando teritorijas. Tarp 2002 ir 2009 m. vyko nemažai susidūrimų rytiniame pasienyje, ir dalis ryčiausių teritorijų vis dar lieka ginčytina zona. Šis konfliktas inspiravo Somalilando rytuose gyvenantį klaną 2012 m. atsiskirti nuo Somalilando ir paskelbti separatistinę Chatumo valstybę. 2017 m. buvo pasiektas susitarimas tarp Somalilando ir Chatumo, ir pastaroji vėl inkorporuota į Somalilando sudėtį.

Somalilando karines pajėgas sudaro 12 900 karių. Armijos reikmėms išleidžiamas apie trečdalis šalies biudžeto.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – .

Somalilande yra šeši regionai (gobol) (sostinės skliausteliuose):

• (Hargeisa): Hargeisa, , , ;
• (Buras): Burao, , ;
• (Erigabas): Erigabas, , , , ;
• (Borama): Borama, Zeila, , ;
• (Lasanodas): Lasanodas, , ,
• (Berbera): Berbera, .

Regionai dalijami į rajonus (degmada), antrojo lygmens administracinius vienetus. Iš viso yra 22 rajonai. Daugiausia rajonų turi Sanagas (5), o mažiausiai – (2). Visi regionai pagal gyventojų skaičių ir ekonominį potencialą yra klasifikuojami į A, B, C ir D.

Geografija

Somalilando geografija

Pagrindinis straipsnis – .

Somalilando valstybė apima šiaurinę Afrikos rago dalį. Šiaurėje ją skalauja Tadžuros įlanka, ir pakrantės linija tęsiasi 850 km.. Vakarinėje pakrantės dalyje yra salų ir koralų rifų. Vakaruose ribojasi su Džibučiu, pietuose – su Etiopija, o rytuose – su Somalio autonomine valstybe Puntalandu.

Geografiškai Somalilandą sudaro trys gamtinės zonos, kurios skiriasi savo klimatu ir gyvenimo sąlygomis:

• yra pajūrio lygumos, einančios palei visą pakrantę. Plačiausioje vietoje, šalies vakaruose jų plotis siekia 12 km., o šalies rytuose – vos 2 km. Tai yra labai nederlinga, artima dykumai lyguma, kurioje auga vien žemaūgiai krūmynai. Ją vagoja gausios vadės, kurios lietaus prisipildo tik lietinguoju sezonu. Tuo metu kraštas laikinai sužaluoja. Pakrantėje yra keli dideli uostai, tarp kurių svarbiausi yra Zeila, , Berbera, , .
• (som. Buuraha Oogo) vadinamos šalies kalnuotos teritorijos. Kalnagūbriai uždaro pajūrio lygumas iš pietų. Čia yra tokios kalnų grandinės kaip Kal Madou, , ir kt. Aukščiausia viršūnė yra Šimbirisas, siekiantis 2,460 m. virš jūros lygio. Kalnuotose teritorijose yra vienintelės šalyje tinkamos žemdirbystei vietovės. Iš viso žemdirbystei naudojama vos 3 proc. šalies teritorijos. Ogo geografinėje zonoje yra svarbiausi šalies miestai – Hargeisa, Borama, Burao, Erigavas, ir kt.
• yra didelė dykuminė plynaukštė pietinėje šalies dalyje, kuri tęsiasi ir į Ogadeno regioną Etiopijoje. Čia vyrauja savanos ir krūmynai, pagrindiniai medžiai – akacijos ir . Vietos gyventojai augina gyvulius, gyvena klajoklišką gyvenimo būdą, praktikuoja sezonines migracijas. Rytinė Haudos dalis dar vadinama (som. Arlo Ciideed). Į regioną įsiterpia ir . Regione yra didesnių miestų, tokių kaip ar Lasanodas.

Klimatas

Somalilende išskiriami keturi metų laikai. Balandžio-birželio mėnesiais tęsiasi musonų sukeltas lietaus sezonas guu, kurio metu vadės prisipildo vandens ir gamta sužaliuoja. Po birželio prasideda pirmasis sausasis sezonas jilal. Tai – karšta vasara. Rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (deir) kraštą vėl atgaivina trumpi ir nereguliarūs lietūs, po kurių pasideda hagaa. Pastarasis yra sausiausias metų laikas. Jo metu viskas galutinai išdžiūsta. Tai – sunkiausias sezonas, kurio metu viskas išdžiūsta, krenta gyvuliai, neretai tęsiasi badmetis.

Daugiausia kritulių iškrenta pietvakarinėje šalies dalyje (200–300 mm), o sausiausia yra šiaurinė (pajūris) ir rytinė (mažiau nei 50 mm).

• Sahilio pajūrio pusdykumė
• Kalnuotas regionas
• Boramos miestas
• Haudo pusdykumė

Ekonomika ir infrastruktūra

Pagrindinis straipsnis – .

Somalilando šilingai

Gyvulininkystė yra šalies ekonomikos pagrindas, tačiau pastaruoju metu tam tinkamose vietose vystoma ir žemdirbystė. Manoma, kad potencialiai žemdirbystei būtų galima naudoti dar 7 proc. šiuo metu nenaudojamos žemės. Šalyje yra mineralinių išteklių, tačiau kasyklų eksploatavimas yra minimalus. Keliose vietose rasta naftos.

Šalyje naudojama atskira valiuta, Somalilando šilingas, kurio kursą reguliuoja . Keitimai į šią valiutą vyksta tik pačiame Somalilande.

Tai, kad valstybė nėra oficialiai pripažinta, labai trukdo sudarinėti tarptautines sutartis ir vystyti ekonomiką, gauti paramą. Didelę dalį šalies biudžeto sudaro tarptautinės perlaidos, kurias siunčia savo giminaičiams gausi užsienio šalyse (Persijos įlankos šalyse, Europoje, JAV) gyvenančių somalių diaspora. Pasaulio banko duomenimis kasmet tokiu būdu Somalilandą pasiekia apie 1 mlrd. USD. Šalis taip pat gauna paramą iš nevyriausybinių organizacijų, religinių grupių, kuri padeda atsatyti karo metu sugriautą ūkį.

Naujasis Berberos uostas

Šalis turi kelis stiprius uostus, ypač Berberą, kurie labai padeda šalies ekonomikai. Šalia Berberos nuo 2016 m. vystomas naujasis Berberos uostas. Somalilandas suteikia uostų paslaugas ir Etiopijai, kuri neturi išėjimo į jūrą. Todėl per Somalilando teritoriją vyksta prekių judėjimas iš viso Afrikos rago, daugiausia į Arabijos pusiasalį. Keliose vietose krašto gilumoje (pvz. Burao ir ) veikia dideli galvijų turgūs (seylad), kuriuose per dieną parduodama dešimtys tūkstančių galvijų. Nemažai jų eksportuojami į Arabijos pusiasalį.

Šalyje yra du pagrindiniai oro uostai – Hargeisoje (Hargeisos tarptautinis oro uostas) ir Berberoje (). Hargeisą tiesioginiai skrydžiai sujungia su Adis Abeba, Džida, Džibučiu, Dubajumi. Tarp didžiųjų miestų kursuoja autobusai.

Nasa Hablood kalnų kraštovaizdis

Turizmas yra besivystanti ūkio šaka. Kaip svarbiausi traukos objektai siūlomi priešistoriniai Las Gelo senoviniai uolų piešiniai (atrasti 2002 m.), keletas gamtos objektų bei kraštovaizdžių, tokių kaip kalnai ir pan. Siūlomos nomadiško gyvenimo patirtys. Tarp lankytinų miestų yra sostinė Hargeisa, britų kolonijinę architektūrą išsaugojęs , osmanų paveldą išsaugojusi Berbera, senoji sostinė Zeila ir kt.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – .

Somalilando klanai

2021 m. paskaičiavimais, Somalilande gyvena 5,7 mln. gyventojų. 52.9% gyventojų gyvena miestuose, 33.8% yra nomadai, o 11% užsiima žemės ūkiu. 99% gyventojų – musulmonai sunitai, beveik visi – somaliai. Islamas pagal konstituciją yra valstybinė religija.

Gyventojai dalinasi į tradicinius klanus. Apie 80% jų, gyvenančių centrinėje šalies dalyje priklauso , kuris savo ruožtu dalinasi į smulkesnius klanus (habr). Tarp jų yra , , , , . Vakariausias šalies galas yra priklauso Dir klanui (kuris taip pat paplitęs gretimame Džibutyje ir Etiopijoje). Jo smulkesni klanai yra gadabursiai ir isai. Ryčiausias šalies pakraštys yra dominuojamas ir , kurie priklauso klano konfederacijai.

Somalilande yra trys valstybinės kalbos: somalių, arabų ir anglų. Gyventojams gimtoji kalba yra somalių (šiaurinis jos dialektas), tačiau dėl islamo įtakos arabų kalba privalomai mokoma mokyklose, naudojama mečetėse. Anglų kalba dažnai naudojama kaip mokymo priemonė mokyklose.

Kultūra

Boramos mečetė

Pagrindinis straipsnis – .

Somalilandas patenka į didesnes ir kultūrines zonas, kas nulemia šalies kultūrinius bruožus. Islamas diktuoja gyvenimo ritmą, svarbiausias šventes, religinius ritualus, švietimo principus. Ypač tipri įtaka pastebima iš Jemeno, su kuriuo vietos gyventojai nuo seno palaikė kultūrinius ryšius.

Visuomenė tradiciškai organizuojasi į , ir tradicinės struktūros vaidina didelį vaidmenį šalies gyvenime. Mityba mažai skiriasi nuo kitų somalių. Valgoma vietinė plokščia duona , kurią papldo mėsos patiekalai, košės iš kukurūzų ar sorų. Svarbi mityboje yra daržovių, mėsos ir ankštinių sriuba, vadinama .

Svarbi kultūros dalis yra poezija, kuriama tiek vyrų, tiek moterų, kurioje gausu metaforų ir žodžių žaismo. Žymiausias Somalilando poetas yra (gimęs 1943 m.), kartais vadinamas somalių Šekspyru.

Taip pat yra paplitęs kūno dekoravimas chna dažais. Šis dažas naudojamas dažyti plaukus, o moterų tarpe – ir dekoruoti odą įvairiais raštais, .

Kita informacija

Išnašos

1. Somalilandas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-20.
2. Njoku, Raphael Chijioke (2013). The History of Somalia. ABC-CLIO. pp. 29–31. .
3. Mburu, Chris; Rights, United Nations Office of the High Commissioner for Human; Office, United Nations Development Programme Somalia Country (1 January 2002). Past human rights abuses in Somalia: report of a preliminary study conducted for the United Nations (OHCHR/UNDP-Somalia)
4. Gettleman, Jeffrey (7 March 2007). „Somaliland is an overlooked African success story“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 27 July 2012.
5. Kaplan, Seth (July 2008). „The Remarkable Story of Somaliland“ (PDF). Journal of Democracy. 19: 248 & 252.
6. „Somaliland Parliament“. Nuoroda tikrinta 28 March 2016.
7. Chiang Yi-ching (1 July 2020). „Taiwan and Somaliland to set up representative offices: MOFA“. Focus Taiwan.
8. Hoehne, Markus V. (2009). „Mimesis and mimicry in dynamics of state and identity formation in northern Somalia“. Africa. Hoehne, Markus. 79 (2): 252–281.
9. "What is Khatumo State? ". Somalia Report. 26 April 2012. Archived from the original on 12 March 2014.
10. Rubin, Michael (7 March 2019). „Somaliland – Key to Winning America’s Longest War“. www.realcleardefense.com.
11. Mesfin, Berouk (September 2009). „The political development of Somaliland and its conflict with Puntland“ (PDF). Institute for Security Studies. Nuoroda tikrinta 15 May 2021.
12. Hadden, Robert Lee. 2007. "The Geology of Somalia: A Selected Bibliography of Somalian Geology, Geography and Earth Science. „ Engineer Research and Development Laboratories, Topographic Engineering Center
13. List of African ultras on Peaklist.org – Somalia footnote SRTM value of 2,460 m elevation. Prominence figure is based on this elevation. Nuoroda tikrinta 27 September 2011
14. Territorial diagnostic report of the land resources of Somaliland (2016), FAO, SWALIM
15. Journal of the Anglo-Somali Society – Issues 30-33, 2001 – PAGE 18
16. JAMHUURIYADA SOMALILAND
17. JAMHUURIYADA SOMALILAND
18. „Onshore Somaliland Mesozoic Rift Play SL10B/13 & Odewayne Licences“ (PDF). Genel Energy. Archived from the original (PDF) on 4 January 2017. Nuoroda tikrinta 3 August 2017.
19. Remittances a lifeline to Somalis“. Global Post. 4 July 2009.
20. Somaliland Travel agentūros svetainė
21. „Somaliland in figures“ (PDF). Ministry of National Planning and Development. 2015. p. 4. Nuoroda tikrinta 18 October 2020.