Kužiai

Šis straipsnis apie miestelį Šiaulių rajone. Apie kaimą Šalčininkų rajone skaitykite straipsnyje Kužiai (Šalčininkai).

Kužiai
Kužiai
55°58′59″š. pl. 23°08′17″r. ilg. / 55.983°š. pl. 23.138°r. ilg. / 55.983; 23.138 (Kužiai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Kužių seniūnija
Gyventojų (2021)	1 033
Vikiteka	Kužiai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Kužiaĩ Kilmininkas: Kužių̃ Naudininkas: Kužiáms Galininkas: Kužiùs Įnagininkas: Kužiaĩs Vietininkas: Kužiuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Куже, Кужи

Kužiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, prie automobilių magistralės  A11  Šiauliai–Palanga  ir geležinkelio Vilnius–Klaipėda, 12 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, kairiajame Ringuvos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-80028). Pietvakariniame miestelio pakraštyje yra Kužių geležinkelio stotis.

Kužių mokykla

Kužių bažnyčia

Etimologija

Liaudies etimologija miestelio pavadinimą sieja su bendriniu žodžiu kužis – „arklys, kumelys, kumeliukas“.

Istorija

Į šiaurės rytus nuo Kužių yra Luponių piliakalnis. Vietovė minima nuo XVII a. vidurio. 1653 m. pastatyta bažnyčia. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Miestelis ėmė augti XIX a., kai prie kelio Šiauliai–Telšiai čia buvo pastatyta pašto stotis. Tuo metu Kužiai buvo Šiaulių apskrities miestelis, priklausęs Šiaulių valsčiui ir parapijai.

XX a. smarkiai nukentėjo per pasaulinius karus. 1915 m. ir 1944 m. Kužiai sudegė.

1933 m. įsteigta pradžios mokykla, 1940–1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Kužių vidurinė mokykla.

II pasaulinio karo metu 1,5 km į šiaurės rytus nuo Kužių esančiame Lužtino miške naciai sušaudė apie 8000 Šiaulių geto ir Šiaulių kalėjimo kalinių. Po Antrojo pasaulinio karo ties Kužiais prie Šiaulių–Mažeikių geležinkelio veikė lietuvių partizanai. 1968 m. prie miestelio prijungti Kalnelio ir Kužių kaimai.1950-1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1950–1975 m. – apylinkės centras. 1946 m. pastatyta medinė Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. 1947 m. įkurta biblioteka, ambulatorija, lopšelis-darželis.

2001 m. patvirtintas Kužių herbas. Iki 2011 m. pabaigos veikė UAB „Kužių agroįmonė“, viena didžiausių mėsos perdirbėjų Šiaulių apskrityje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Šiaulių valsčius	Šiaulių apskritis
1919 m.	Kužių valsčiaus centras
1923?–1950 m.	Šiaulių valsčius
1950–1995 m.	Kužių apylinkės centras	Šiaulių rajonas
1995–	Kužių seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*	1886 m.	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1978 m.
96	94	220	180	141	435	788
1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
872	1 370	1 150	1 420	1 168	1 033	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kužių kapinėse palaidotas:

• Jonas Sidaravičius (1937), tapytojas, dailėtyrininkas, kolekcionierius.
• , pedagogas, 1922–1933 m. Šiaulių apskrities veterinarijos gydytojas.

Galerija

• Kužių bažnyčios vakarų fasadas
• Kužių seniūnija
• Koplytstulpis Kužiuose
• Įvažiavimas į Kužius nuo Verbūnų
• Genocido aukų kapai Lužtino miške
• Masinė kapavietė Lužtino miške
• Antroji kapavietė Lužtino miške
• Paminklinė lenta prie kelio Kužiai–Verbūnai

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 821 psl.
3. Kuże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 7 psl. (lenk.)
4. Kužiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 354 psl.
5. http://www.adminbiuras.lt/teismu-praktika/case_1529
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Kužiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 271 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Kužiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 292 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Algimantas Miškinis ir kt. Kužiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 457
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Kužiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 26 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
			GRUZDŽIAI – 16 km VERBŪNAI – 6 km
	Amaliai – 2 km KURŠĖNAI – 13 km
	Gilaičiai – 7 km		Noreikiai – 6 km ŠIAULIAI – 13 km