Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Baltijos aukštumos – ilgiausias aukštumų ruožas Lietuvoje sudarytas paskutiniojo ledyno ir yra tik dalis to didžiulio morenų kalvyno (Baltijos gūbrio), kuris lanku tęsiasi per rytinę Estiją, rytinę Latviją, rytinę ir pietinę Lietuvą, Kaliningrado sritį, šiaurinę Lenkiją, šiaurinę Vokietiją ir pereina į Jutlandijos pusiasalį.

Lietuvoje Baltijos aukštumų ruožas sudaro labai kalvotus, ežeringus kraštovaizdžius, žinomus savo gražumu ir reljefo formų įvairumu. Šis ruožas Nemuno ir Neries slėnių suskaidytas į tris pagrindines dalis: Sūduvos, Dzūkų ir Aukštaičių aukštumas.

Būdingas Baltijos aukštumos reiškinys yra siauri, ilgi, gilūs grioviai - latakai, kitaip vadinamos . Jų linkmė statmena ledyno tekmės kraštui. Didžiausias ir taisyklingiausias rinų tinklas yra pietinėje Sūduvoje tarp Galadusio ežero ir Nemuno ties Druskininkais. Vienur rinose yra ilgi, siauri, gilūs ežerai, pvz., Ančia, Veisiejis, Dubingių ežeras, o kitur tik gilesnėse vietose išliko eilės mažų ežerėlių.