Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Zetos kunigaikštystė (juodkal. Зета) − viduramžių laikų valstybė Balkanuose, šiuolaikinės Juodkalnijos teritorijoje. Zetos pavadinimas kilo nuo šalia tekančios Zetos upės.

Зета
Zeta

Serbijos despotato dalis (1421-1451)

←

1356 – 1498

Balšičių herbas

Zeta (pilka) suirusioje Serbijos imperijoje 1378 m.

Sostinė

Podgorica, Cetinjė (po 1431 m.)

Kalbos

Senoji bažnytinė slavų kalba

Valdymo forma

monarchija

Zetos kunigaikštis

1356–1362 (pirmasis)

Balša I

1496–1498 (paskutinis)

Stefanas II Crnojevičius

Istorija

- Atskilo nuo Serbijos

1356 m., 1356

- Prijungta prie Osmanų imperijos

1498 m.

Istorija

Zetos teritorijos valdant Džuradžui I (apie 1372 m.)

1355 m. mirus didžiausiam Serbijos imperijos valdovui , imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai , kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo 1360 m. − kaip visiškai nepriklausomi. Dinastijos pradininkas – , jo sūnus Jura I, Stratomiras ir Balša II (m. 1385) valdė Barą, Budrą, Škoderį, nuolatos kariavo su serbų caru, Albanijos valdovu ir palaikė santykius su serbais, Venecija ir Dubrovniku. Nuo 1371 m. yrant Serbijos valstybei, plėtė savo teritoriją Serbijos sąskaita. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino stačiatikių tikėjimas. Iš pradžių Zeta valdė nemažas teritorijas Metohijoje bei dabartiniame Kosove, bet po mirties 1378 m., šios teritorijos perėjo Brankovičiams. Nuo 1378 m. Balša II vadino save Duresio kunigaikščiu. Stratomiro sūnus Jurgis II valdė 1385–1403 m. Dėl savo karų su osmanais ir nesėkmių pateko į tautosaką.

1421 m. mirdamas paskutinysis Balšičius paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, Serbijos despotui , ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Dėl Zetos SErbija kariavo su Venecija, kuri irgi pretendavo į jos teritorijas, kol galiausiai buvusios Zetos valdos buvo pasidalintos. Kadangi despotai kovodami su Osmanais negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, jos teritorijos stipriai susitraukė. 1420-1448 m. visą pajūrį (vadinamąją Donja Zetą serb. Доња Зета) nuo Kotoro šiaurėje iki (dab. Albanija) pietuose užvaldė Venecijos Respublika, kuri prijungė jį prie Jūrinės Venecijos (Venecijos Albanijos). Ji teritorijas prie Kotoro įlankos išlaikė iki pat XVIII a. Be to, ir kalnuotoji Zeta kurį laiką buvo valdoma Humo kunigaikštystės.

1451 m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija − , valdę iki 1498 m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip Montenegro, kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine Cetinjė.

1498 m. Zetą nukariavo Osmanų imperija.

Valdovai


Vakarų Balkanų istorija
Serbijos \| Juodkalnijos \| Kosovo
Ilyrija, Mezija
Bizantijos imperija
Serbų kunigaikštystės (župos):
Raška
Bizantija (Sirmijaus tema)
Duklia > Serbijos DK
Serbijos karalystė > Serbijos imperija
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai
Serbijos despotija
Osmanų imperija
Rumelijos, ejaletai
Moderniosios Serbijos istorija:
, Juodkalnijos kunigaikštystės
Serbijos, Juodkalnijos karalystės
Jugoslavijos karalystė
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija
Serbija, Juodkalnija, Kosovas

(1356–1362)
(1362–1378)
(1378–1385)
(1385–1403)
(1403–1421)

/

Despotas (1421–1427)
Despotas (1427–1435)

(1435–1451)
(1451–1465)
(1465–1490)
(1490–1496)
(1496–1498)