Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jūrinė Venecija (it. Domini da Màr 'jūriniai domenai', Stato da Màr 'jūrinė valstybė') – viena iš trijų Venecijos respublikos dalių, žemės Viduržemio jūros salose ir ne Italijoje.

Venecijos kolonijos (ruda spalva) apie 1000 m. – Jūrinės Venecijos pradžia.

Venecijos respubliką jos klestėjimo laikais sudarė 3 sudedamosios dalys:

Venecijos dožatas – pagrindinė Venecijos valstybės dalis.
Žemyninė Venecija – žemės žemyninėje Italijoje.
Jūrinė Venecija – žemės, atskirtos nuo pirmų dviejų Venecijos dalių jūra.

Jūrinę Veneciją sudarė jūrinės ir užjūrio valdos:

Istrija
Dalmatija
Morėja
(kitaip dar Archipelago hercogystė) Egėjo jūroje
Kandijos sala (kitaip – Kreta)

Užjūrinės Venecijos valdos imtos kurti apie 1000 m., kai buvo užkariauta Dalmatija. Jos didžiausios buvo (Ketvirtojo Kryžiaus žygio) metu (apie 1203 m.). Vėliau, vis labiau spaudžiant Osmanų imperijai, daug teritorijų Venecijos respublika prarado. 1797 m. Venecijos respublikai žlugus ji teturėjo Istriją, Dalmatiją ir valdas Jonijos salose.